(14 puslapių)
Atomo sudėtis. Cheminės jungtys. Kompleksiniai junginiai. Cheminės termodinamikos dėsniai. Termochemijos dėsniai. Metalų fizikinės ir cheminės savybės. Metalų cheminės savybės. Skaityti daugiau(402 darbai)
(14 puslapių)
Atomo sudėtis. Cheminės jungtys. Kompleksiniai junginiai. Cheminės termodinamikos dėsniai. Termochemijos dėsniai. Metalų fizikinės ir cheminės savybės. Metalų cheminės savybės. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Atomų struktūra. Radioaktyvumo atradimas. Rentgeno spindulių atradimas. Boro teorija. Cheminės jungtys. Joninė jungtis. Kovalentinė jungtis. Koordinacinė jungtis. Vidinė sfera. Metalinė jungtis. Vandenilinė jungtis. Vandervalsinės jungtys. Kompleksiniai junginiai. Cheminė termodinamika. Termochemijos dėsniai. Metalų fizikinės savybės. Metalų cheminės savybės. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Atomo sudėtis, cheminės jungtys, kompleksiniai junginiai. Valentinių jungčių metodas. Elektronų orbitalių hibridizacija. Nomenklatūra. Branduolinės reakcijos. Cheminė termodinamika ir termochemijos dėsniai. Termochemijos dėsniai. Metalai. Metalų fizikinės savybės. Metalų cheminės savybės. Skaityti daugiau(13 skaidrių)
PowerPoint pristatymas. Atsinaujinantys energijos šaltiniai. Biomasės energija. Biomasės panaudojimas. Biomasės energijos. Vėjo energija. Vėjo energijos. Saulės energija. Saulės energijos. Hidroenergija. Vandens energijos tipai. Hidroenergijos. Geoterminė energija. Geoterminės energijos. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Analizių etapai. Atominė absorbcinė spektrinė analizė. Fotometrų veikimo principas. Molekulinė absorbcinė spektrinė analizė. Infraraudonojo spektro molekulinė absorbcinė spektrinė analizė. Potenciometrija. Konduktometrija. Chromatografija. Adsorbcinė chromatografija. Paskirstomoji chromatografija. Medžiagų pasiskirstymas ant popieriaus įvertinamas koeficientu. Gelio chromatografija. Jonų mainų chromatografija. Skaityti daugiau(13 puslapių)
Baltymų biologinės funkcijos, elementinė sudėtis, kiekis organizme. Aminorūgščių bendroji charakteristika, struktūra, klasifikacija. Pirminė baltymų struktūra. Biologiškai svarbūs peptidai. Antrinė, tretinė ir ketvirtinė baltymų struktūra. Baltymų klasifikacija. Imunoglobulinai (antikūnai). Kolagenas. Elastinas. Keratinai. Baltymų biologinė reikšmė. Baltymų kiekis įvairiuose maisto produktuose. Baltymų virškinimas, aminorūgščių rezorbcija. HCl susidarymo mechanizmas, biologine reikšmė. Virškinimo reguliavimas. Baltymų puvimo produktų susidarymas storojoje žarnoje ir jų detoksinimas. Aminorūgščių šaltiniai ir jų vartojimas. Pakeičiamosios ir nepakeičiamosios aminorūgštys. Azoto pusiausvyra. Aminorūgščių deamininimo būdai, jų trumpa charakteristika. Tiesioginis aminorūgščių oksidacinis deamininimas. Netiesioginis aminorūgščių oksidacinis deamininimas. Aminotransferazių aktyvumo nustatymo kraujo serume diagnostinė reikšmė. Pagrindiniai amoniako šaltiniai organizme. Karbamido (ureos) sintezė. Kiti amoniako detoksinimo būdai organizme. Aminorūgščių dekarboksilinimo būdai. Biogeninių aminų inaktyvavimas. Aminooksidazės, jų inhibitoriai – vaistai. Serotonino sintezė, sintezė, biologinis vaidmuo. Katecholaminų sintezė, biologinis vaidmuo. Histamino sintezė, biologinis vaidmuo. GABA (g-aminobutirato) sintezė, biologinis vaidmuo. Aminorūgščių beazotinės liekanos metabolizmas. Gliukogeninės ir ketogeninės aminorūgštys. Kreatino sintezė, biologinis vaidmuo. Baltymų apykaitos reguliavimas. Parenteralinis maitinimas. Aminorūgštys – vaistai. Hb ir Mb struktūra ir funkcijos. Hb junginiai. Boro efektas. Fiziologiniai ir anomalieji Hb tipai. Hemoglobinozės. Hb sintezė. Fe apykaita žmogaus organizme. Hemo skilimas. Laisvasis ir surištasis bilirubinas, jo nustatymo diagnostinė reikšmė. Skaityti daugiau(15 puslapių)
Baltymai ir jų struktūra. Amino rūgštys, esančios baltymų sudėtyje. Baltymų klasifikacija. Baltymų apykaita virškinimo trakte. Baltymų puvimas. Deamininimas. Peramininimas. Amino rūgščių galutiniai skilimo produktai. Baltymų sintezė. Baltymų biologinis įvertinimas. Baltymų ir peptidų pirminė struktūra. Išvados. Įvadas. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Baltyminės medžiagos (baltymai). Baltymai. Baltymų sandara. Denatūracija. Spalvinės reakcijos. Fizikinės savybės. Sintezės laimėjimai. Skaityti daugiau(15 puslapių)
Įvadas. Baltymo biosintezė. Ribosomos. Pernašos RNR(tRNr). Aminoacil-tRNR-sintetazės. Baltymo biosintezės mechanizmas. 1 baltymo biosintezės etapas. Amirūgščių aktyvinimas. 2 baltymo biosintezės etapas. Iniciacija. 3 Baltymo biosintezės etapas. Elongacija. 4 baltymo biosintezės etapa. Polipeptido sintezės terminacija. 5 Baltymo biosintezės etapas. Naujai susintetintos polipeptidinės grandinės erdvinės struktūros susidarymas ir brendimas. Išvados. Skaityti daugiau(1 puslapis)
Darbo tikslas: Atlikti kiaušinio lizocimo (eksponuota His-15 liekana) ir arklio širdies mioglobino (eksponuotos His-113 ir His-116 liekanos) mišinio frakcionavimą ant sorbento Sefarozė-IDA, įkrauto Cu II jonais. Darbo priemonės. Darbo eiga. Išvados. Skaityti daugiau(2 puslapiai)
Darbo tikslas: Atlikti kiaušinio lizocimo (eksponuota His-15 liekana) ir arklio širdies mioglobino (eksponuotos His-113 ir His-116 liekanos) mišinio frakcionavimą ant sorbento Sefarozė-IDA, įkrauto Cu (II) jonais. Darbo priemonės. Paruošiamieji darbai. Darbo eiga. Darbo rezultatai. Išvados. Skaityti daugiau(14 puslapių)
Įvadas. Darbo tikslas: išanalizuoti baltymų koncentracijos nustatymo metodus. Baltymai, jų struktūra ir sandara. Baltymų struktūra. Baltymų sandara. Baltymų funkcijos. Baltymų koncentracijos nustatymo metodai. Lowry metodas. Analizuojamų mėginių ruošimas. Analizės eiga. Baltymų koncentracijos apskaičiavimas. Bradfordo metodas. Biureto metodas. BCA metodas. Naudojami prietaisai. Išvados. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Laboratorinis darbas Nr. 1: rūgštys, bazės ir druskos. Bandymas: metalų hidorksidų gavimas, veikiant metalų oksidus vandeniu. Bandymas: amfoterinių hidorksidų gavimas. Bandymas: druskų gavimas, veikiant rūgštis šarmais. Bandymas: rūgščių druskų gavimas. Bandymas: bazinių druskų gavimas. Bandymas: rūgšties gavimas, tirpinant nemetalo oksidą vandenyje. Laboratorinis darbas Nr. 2: metalo korozija. Cinkuoto ir alavuoto plieno korozijos nustatymas. Apsauginės aliuminio oksido plėvelės nustatymas. Korozijos aktyvintojo vaidmens nustatymas. Elektrocheminė kontaktinė korozija. Išvada. Skaityti daugiau(14 skaidrių)
PowerPoint pristatymas. Pamokos tikslai. Kur randasi halogenai periodinėje elementų lentelėje? Halogenų atomų sandara. Halogenų fizikinės savybės. Atmink! Cheminės savybės. Atmink! Gavimas. Panaudojimas. Halogenų biologinė reikšmė. Klausimai. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
20 klausimų chemijos testas. Teisingi atsakymai. 2 uždaviniai. Sprendimai. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Įvadas. Darbo tikslai. Medžiagos ir metodai. Rezultatai. Išvados. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Įvadas. Cheminės analizės metodai. Fizikiniai analizės metodai. Fizikiniai – cheminiai analizės metodai. Išvados. Skaityti daugiau(2 puslapiai)
Darbo tikslas – esant pastoviam slėgiui, keliose temperatūrose nustatyti duotos binarinės sistemos garų ir skysčio pusiausvyros koncentracijas ir sudaryti šios sistemos virimo diagramą. Teorinė dalis. Aparatūra. Darbo rezultatai. Skaityti daugiau(24 puslapiai)
Ląstelių sandara ir cheminė sudėtis. Organiniai polimerai ir monomerai. Išorinės ir vidinės medžiagų apykaitos dėsningumai. Katabolinės ir anabolinės reakcijos. Bioenergetikos (biocheminės termodinamikos) bendri dėsningumai. Maisto produktų energetinė vertė ir kaloringumas. Nukleorūgštys, jų sandara, klasifikacija ir funkcijos organizme. Baltymai, jų cheminė sudėtis, klasifikacija, struktūra ir funkcijos organizme. Baltymai maisto produktuose ir jų katabolizmas virškinimo trakte. Baltymų pasisavinimas ir apykaita audinių ląstelėse. Baltymų biosintezė ir jos reguliacija. Fermentų sandara, funkcijos organizme ir klasifikacija. Fermentinės katalizės mechanizmas ir fermentinių reakcijų kinetika. Angliavandeniai maisto produktuose ir jų apykaita virškinamajame trakte. Monosacharidų (gliukozės) anaerobinė apykaita ląstelėse ir jos energetinis efektas. Monosacharidų (gliukozės) aerobinė apykaita organizme ir jos energetinis efektas. Angliavandenių apykaitos reguliacija. Insulino ir gliukagono vaidmuo. Lipidų struktūra, ypatybės ir klasifikacija. Lipidai maisto produktuose ir jų hidrolizė — virškinimo trakte. Riebalų rūgščių apykaita ląstelėse ir jos energetinis efektas. Vitaminai, jų klasifikacija ir biologinės funkcijos organizme. Hormonai, jų sintezės vieta ir klasifikacija. Medžiagų apykaitos reguliacija ir hormonai (insulinas, gliukagonas, stresi hormonai). Glikogenolizės, glikolizės ir lipolizės reakcijų reguliacija. Adrenalino poveikis. Proteinogenezės ir glikogenezės reakcijos reguliuojantys hormonai ir fermentai. Medžiagų ir energijos apykaitos reakcijų tarpusavio ryšys. Katabolinių ir anabolinių reakcijų koordinacija. Grandininės reakcijos. Medžiagų pernešimas per membranas. Palengvinta ir aktyvi pernaša. ATP sintezė ir panaudojimas ląstelėje. Substracinis ir oksidacinis ADP fosforilinimas. Raumenų veiklos bioenergetiniai procesai, ATP suvartojimas ir resintezė įvairaus intensyvumo darbe. Anaerobiniai ATP resintezės būdai. Aerobiniai ATP resintezės būdai, naudojant glikogeną, riebalų ir amino rūgštis. Anaerobinių ir aerobinių ciklinių pratimų bendra charakteristika. Anaerobinį darbingumą užtikrinantys ir limituojantys faktoriai. Pieno rūgštis. Metabolinė acidozė, ph pokyčiai. Buferinės sistemos, reguliuojančios acidozę. Pieno rūgšties susidarymas. Aerobinį darbingumą užtikrinantys ir limituojantys faktoriai. Pagrindinių raumenų skaidulų kai kurios biocheminės charakteristikos ir jų vaidmuo ugdant greitumo, jėgos ir aerobinę ištvermę. Aerobinės ir anaerobinės ATP resintezės procesų santykis atliekant įvairaus galingumo ir trukmės pratimus. Deguonies pernaša į dirbančius raumenis ir suvartojimas raumenims dirbant. Deguonies deficitas ir skola. Tikroji ir tariamoji pastovioji deguonies suvartojimo būklė. Energetinių išteklių mobilizavimas dirbant įvairiu intensyvumu. Metabolinių – energetinių sistemų talpumas, galingumas, efektyvumas. Biocheminiai pokyčiai, atsirandantys dirbant, įvairiuose organuose ir audiniuose treniruočių metu. Greitoji ir ilgoji adaptacija. Raumenų ląstelių membranų laidumo pokyčiai. Biocheminiai pokyčiai širdyje, galvos smegenyse, griaučių raumenyse. Kepenų biocheminės būklės pokyčiai. Inkstų biocheminė būklė dirbant. Metabolinės acidozės kompensacija. Buferinės sistemos. Laktato neutralizavimas. Fizinių pratimų sisteminimas pagal biocheminių pokyčių pobūdį dirbant. Medžiagų ir energijos apykaitos reguliacija: ląstelinė, tarpląstelinė, viso organizmo lygmenyje. Biocheminiai pokyčiai organizme nuvargus ir atsigavimo periodu po varginančio darbo. Mitybos reikšmė greitam jėgų atidavimui. Atsigavimo procesų heterochronizmas. Superkompensacijos dėsnis. Sportininko darbingumo biocheminiai faktoriai. Sportininko darbingumo specifiškumas. Treniruočių poveikis sportiniam darbingumui. Greitasis, liekamasis ir kumuliatyvus treniruočių efektas. Amžius ir sportinis darbingumas. Biocheminiai pokyčiai įvairiame amžiuje. Sportininkų greitumo – jėgos savybių ugdymo biocheminis pagrindas. Aerobinės ištvermės biocheminiai pagrindai. Anaerobinės apykaitos slenkstis. Treniruoto organizmo biocheminė charakteristika. Aerobinių ir anaerobinių reakcijų seka griaučių raumenyse dirbant įvairiu intensyvumu skirtingą laiką (bendra schema) "mirties taškas" ir jo nugalėjimas. Raumenų skaidulų sandara, biocheminės savybės ir rekrutacijos ypatumai anaerobiniuose pratimuose. Raumens susitraukimo biocheminis mechanizmas. Medžiagų energijos apykaitos reakcijų vieta atskirose raumenų ląstelių struktūrose. Sportininkų racionalios mitybos pagrindai. Mitybos režimas metiniame treniruočių cikle. Sportininkų racionalios mitybos pagrindai. Mitybos režimas metiniame treniruočių cikle. Stresas. Biocheminiai pokyčiai streso metu. Angliavandenių apykaitos patologija. Baltymų patologija. Lipidų apytakos patologija. Kraujo patologija. Hipokinezija. Biocheminiai pokyčiai hipokinezijos metu. Hiperkinezija. Biocheminiai pokyčiai hiperkinezijos metu. Persitreniravimo sindromo biocheminiai ypatumai. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Jonizacinės kameros. Dujų išlydžio skaitikliai. Scintiliacinis jonizuojančios spinduliuotės metodas. Cheminis jonizuojančios spinduliuotės aptikimo metodas. Puslaidininkis, liuminescencinis, kolorimetrinis aptikimo metodai. Kosminė spinduliuotė. Vidinių apšvitos dozių skaičiavimas. Tef esmė, apskaičiavimas. Apšvitos dozės gyventojams. Ekspozicinė dozė. Sugertoji dozė. Lygiavertė dozė. Svorio audinių jautrio daugiklio esmė apskaičiuojant efektyviąją dozę. Radioaktyvios medžiagos, savitasis ir tūrinis aktyvumas. Elektringųjų dalelių sąveika su medžiaga. Neelektringųjų dalelių sąveika, alfa virsmas, savybės. Beta virsmai, dalelių savybės. Elektrono pagava. Radioaktyvaus skilimo pastovioji ir pusėjimo trukmė. Radioaktyvios šeimos. Radioaktyvaus skilimo dėsnis. Natūralūs ir dirbtiniai jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai. Radonas. Mėginių aktyvumo ir savitojo aktyvumo nustatymas. Elektronų išsidėstymas atome. Branduolio sudėtis branduolinės jėgos. Maisto produktų bandinių atrinkimo metodai. Pašarų atrinkimo metodai. Dirvožemio atrinkimo metodai. Vandens bandinių atrinkimo metodai. Bandinių įpakavimo, gabenimo taisyklės. Izotopai, izobarai, izotonai, izomerai. Gama spinduliuotės savybės. Skaityti daugiau