Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Atomo sudėtis. Kompleksiniai junginiai. Cheminės termodinamikos ir termochemijos dėsniai. Metalų cheminės ir fizikinės savybės. Cheminės jungtys
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Atomo sudėtis. Kompleksiniai junginiai. Cheminės termodinamikos ir termochemijos dėsniai. Metalų cheminės ir fizikinės savybės. Cheminės jungtys

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Atomų struktūra. Radioaktyvumo atradimas. Rentgeno spindulių atradimas. Boro teorija. Cheminės jungtys. Joninė jungtis. Kovalentinė jungtis. Koordinacinė jungtis. Vidinė sfera. Metalinė jungtis. Vandenilinė jungtis. Vandervalsinės jungtys. Kompleksiniai junginiai. Cheminė termodinamika. Termochemijos dėsniai. Metalų fizikinės savybės. Metalų cheminės savybės.

Ištrauka

Chemija - nagrinėja atomo sandara tiek, kiek tai reikia, kad butų galima paaiškinti elementų chemines savybes, atomu jungtis molekulėse ir naujų elementų susidarymą,vykdant branduolines reakcijas.Šiam tikslui pakanka šių svarbiausiu elementariųjų dalelių: elektronų, protonų, neutronų pozitronų,alfa, beta ir gama dalelių( alfa dalelės nevadinamos elementariosiomis).
Atomas yra mažiausia elemento dalelė,sudaranti vieninių ir sudėtinių medžiagų molekules.Tai sudetinga dalelė; jo savybės priklauso nuo sandaros. Jungiantis į molekules, atomų sandara kinta, todėl to paties elemento atomai įvairiuose junginiuose turi skirtingas savybes.
Medžiagų atomai susideda iš teigiamo krūvio branduolio ir aplink jį skriejančių neigiamo krūvio elektronų. Elektronai buvo atrasti,ištyrius katodinius spindulius ( Dž.Tomsonas, 1897 m. ).Katodiniai spinduliai atsiranda leidžiant aukštos įtampos elektros srovę pro praretintas dujas stikliniame vamzdelyje. Jie sklinda tiesiai iš katodo link anodo, bet elektriniame lauke pakrypsta į teigimai įelektrinta plokštelę. Tai rodo, kad šie spinduliai yra neigaimų dalelių srautas; jos pavadintos elektronais. Elektrono masė arba 1/1937 vandenilio atomo masės dalis. Elektrono krūvis absoliutinių elektrostatinių vienetų arba kulonų. Kadangi atomas neutralus, tai skriejančių aplink branduolį elektronų skaičius yra lygus elemento eilės numeriui periodinėje elementų sistemoje.

Katodiniu spinduliu vamzdelyje įtaisius skylėta katodą,buvo aptikta ir teigiami elektringi spinduliai. Jie sklinda priešinga katodiniams spinduliams kryptimi ir praeina pro katodo skyles-kanalus,todėl vadinami kanaliniais.Šie spinduliai atsiranda kai katodinių spindulių dalelės (elektronai), lėkdamos dideliu greičiu, išmuša iš vamzdelyje esančių dujų atomų dalį elektronų ir atomus jonizuoja.Vamzdelyje pripildžius vandenilio dujų,buvo gautos teigiamai elektringos dalelės-protonai.Dalelių krūvis tokio pačio dudžio, tik teigiamas.Rimties masė - 1,672 * 10-27kg ( 1,00728 u).
Neutronai. Alfa daleles iš berilio atomu išmuša neelektringas daleles, vadinimas neutronais ( Dž. Čadvikas, 1932 m. ). Laisvi neutronai yra nepatvarus – jie skyla į protonus ir elektronus. Atomų branduoliuose esantys neutronai patvarūs.Rimties masė – 1,675 * 10-27kg ( 1,00867 u).]
Pozitronus atrado Irena ir Frederikai Žolio-Kiuri 1932m.( Nobelio premijos lauretai ).Pozitronai – tai teigiamos elektringos dalelės. Jų krūvis yra tokio pat dydžio kaip elektrono, tik priešingo ženklo, o masės vienodos. Taigi pozitronas yra elektrono antidalelė. Jis žymimas +10e.

Izotopais – yra vadinamos to paties elemento atomai, turintys skirtingas atomines mases ir vienodą branduolio krūvį.
Atomo branduolį sudaro protonai ir neutronai. Abi dalelės kartu vadinamos nuklonais.Atomų branduoliai kinta ir naujų elementų atomai susidaro, vykstant branduolinėms reakcijoms. Šių reakcijų metu kartais atsiranda α, β ir γ dalelių: taigi jos susidaro, skylant branduoliams
Įvairių elementų atomai, turintys vienodas atomines mases, bet skirtingą branduolio krūvį, vadinami izobarais. Pavyzdžiui, .
Izotopų buvimas padėjo patikslinti cheminio elemento sąvoką ir Mendelejevo periodinį dėsnį. Pastarieji šiuo metu formuluojami taip: cheminiu elementu vadinama atomų rūšis, turinti vienodą branduolio krūvį; elementų savybės periodiškai priklauso nuo atomų branduolių krūvių dydžio.

Tyrinėjant atomo sudėtį buvo padaryta daug išradimų:

Radioaktyvumo atradimas

XIX a. pabaigoje buvo pastebėtas labai įdomus reiškinys, dėl kurio pakito ankstyvesnės pažiūros apie atomo struktūrą. 1896 m. prancūzų fizikas A. Bekeleris pastebėjo, kad urano druskos skleidžia skvarbius spindulius, nuo kurių pajuosta fotografinė plokštelė, apsaugota nuo paprastos šviesos veikimo. Marija Sklodovska-Kiuri nustatė, kad ši savybė priklauso nuo urano kiekio jo junginiuose ir visai nepriklauso nuo kitų, su uranu sujungtų elementų. Taip pat paaiškėjo, kad kai kurie urano mineralai yra net keturis kartus radioaktyvesni už gryną uraną. Iš to Marija Kiuri ir jos vyras Pjeras Kiuri padarė išvadą, kad urano mineraluose yra naujų dar aktyvesnių elementų.
Radioaktyvumas yra savaiminis radioaktyviųjų elementų atomų skilimas, susidarant naujiems atomams. Elementų atomai yra sudėtingos sistemos, kurios gali suirti, susidarant naujiems atomams.

Rentgeno spindulių atradimas

1895 m. Rentgenas, tyrinėdamas stiklo švytėjimą katodinių spindulių įtakoje, sudaro naujus spindulius, kuriuos jis pavadino x – spinduliais. Vėliau jie buvo pavadinti R e n g e n o s p i n d u l i a i s.
Nustatyta, kad Rentgeno spinduliai yra tokios pat rūšies elektromagnetinės bangos, kaip matomos šviesos spinduliai, tik žymiai mažesnio ilgio. Jie pasižymi didele svarba. Tiktai metalai, ypač sunkieji, juos geriau sulaiko.
Rentgeno spindulius tyrinėjo anglų mokslininkas Mozlis. 1912 m. Jis nustatė, kad Rentgeno spindulių ilgis priklauso nuo medžiagos, į kurią krinta katodiniai spinduliai.
Mozolis nustatė ir priklausomybę tarp Rentgeno spindulių bangų ilgių ir atitinkamų elementų eilės numerių. Tai M o z o l i o d ė s n i s:
Bangų ilgių atvirkštinių dydžių kvadratinės šaknys yra tiesiog proporcingos elementų eilės numeriams.
Mozolio atradimas labai svarbus, aiškinant atomų sandarą. Jo pagalba galima nustatyti elementų eilės numerį, t.y. nustatyti, iš kokių elementų susideda tiriamoji medžiaga. Katodiniams spinduliams krintant į stiklą, gaunami įvairūs bangos ilgiai, nes stiklas susideda iš įvairių elementų (silicio,kalcio, deguonies, natrio ir kt.). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-15
DalykasChemijos referatas
KategorijaChemija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis99.84 KB
AutoriusXbass
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Atomo sudetis. Kompleksiniai junginiai. Chemines termodinamikos ir termochemijos desniai. Metalu chemines ir fizikines savybes. Chemines jungtys [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą