Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Atomo sudėtis. Metalai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Atomo sudėtis. Metalai

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Atomo sudėtis, cheminės jungtys, kompleksiniai junginiai. Valentinių jungčių metodas. Elektronų orbitalių hibridizacija. Nomenklatūra. Branduolinės reakcijos. Cheminė termodinamika ir termochemijos dėsniai. Termochemijos dėsniai. Metalai. Metalų fizikinės savybės. Metalų cheminės savybės.

Ištrauka

Atomas – pati mažiausia cheminio elemento dalelė įeinanti į vieninių ir sudėtinių medžiagų molekulių sudėtį.
Atomo sandara sudėtinga. Paprasčiausiai sudarytas vandenilio atomas. Jo centre branduolys, o aplink jį juda elektronas. Brandulį sudaro dviejų rūšių elementariosios dalelės – protonai ir neutronai.
Sąveikaudami tarpusavyje, atomai gali perduoti vienas kitam savo elektronus. Protonų skaičius elemento atomo branduolyje žymimas raide Z ir vadinamas atominiu skaičiumi. Visi to paties elemento atomai savo branduoliuose turi vienoda protonų skaičių. Bet gali skirtis neutronų skaičius. Neutronų skaičius branduolyje žymimas raide N. Protonų ir neutronų skaičiau suma vadinama masės skaičiumi ir žymima A=Z+N.
Elementų atomų atmainos besiskiriančios netronų skaičiumi vadinamos izotopais. Neutraliame atome yra vienodas elektronų ir protonų skaičius (protonų ir elektronų krūviai kompensuoja vienas kitą).
Cheminės jungtys atsiranda sąveikaujant emektroniniams laukams, kuriuos sukuria besijungiančių atomų elektronai ir branduoliai. Cheminės jungties stiprumą apibūdina jungties energija, kuri parodo energijos kiekį, reikalingą jungčiai suardyti. Cheminės jungtys skirstomos į:
Kovalentines
Jonines
Metališkąsias
Vandenilines
Koordinacines
Cheminė jungtis atsirandanti susidarant bendroms elektronų poroms, vadinama kovalentine jungtimi:
arba
arba
Jei abiejų atomų elektronų neigamumai yra vienodi, abu atomai galės visiškai lygiaverčiai sudaryti bendrą elektronų porą. Tokia jungtis vadinama kovalentine nepoline ( ir t.t.).
Prie elektroniškai neigiamesnio atomo kaupiasi neigiamesnis krūvis, o prie kito – teigiamesnis. Tokia jungtis vadinama kovalentine poline ( ).

Valentinių jungčių metodas

Atomams suartėjus taip, kad tarp jų galėtų atsirasti jungtis, atomų orbitalės susineria. Sąnaros vietoje yra didžiausia elektronų poros buvimo tikimybė. Pagal atomų sąnaros būdą jungtys skirstomos į  ir  jungtis. Kuo daugiau orbitalės susineria, tuo daugiau išsiskiria energijos ir tuo stipresnė susidaro kovalentinė jungtis. Susidarant  jungčiai, orbitalės susineria daugiau, negu susidarant  jungčiai, todėl  jungtys yra stipresnės.

Elektronų orbitalių hibridizacija
Junginiuose hibridizacija esti tokia: sp, ir . Kompleksiniuose junginiuose hibridizuojasi s, p ir d orbitalės.
sp hibridizacija galima tuomet, kai molekulės centrinio elemento atomas turi 2 pavienius elektronus s ir p orbitalėse.
hibridizacija galima tuomet, kai molekulės centrinio elemento atome yra 3 pavieniai elektronai s ir p orbitalėse.
Nesotiem anglevandeniliams būdinga ir sp hibridizacija.
hibridizacija vyksta tik tuo atveju, kai molekulės centrinio atomo išorinio atomo išoriniame sluoksnyje dalis orbitalių užpildytos elektronų poromis, o kitos – pavieniais elektronais ir sudaro jungtis.
Joninė jungtis susidaro dėl elektrostatinės tarpusavio traukos. Tai viena iš paprasčiausių cheminių jungčių.
Pavizdžiui reaguojant NaCl, Na atomas atiduoda elektroną iš 3s orbitalės ir virsta teigiamu jonu: ; Cl atomas šį elektroną prisijungia į 3p orbitalę ir virsta neigiamu jonu . Beveik visi joniniai junginiai yra kristalinės medžiagos.
Metališkoji jungtis susidaro dėl to, kad metalai gali atiduoti savo valentinius elektronus. Metalų kristalai dėl metališkojo ryšio lengvai deformuojami.
Cheminė jungtis, kuri susidaro tarp į molekulę sujungto vandenilio atomo ir kito elemento vadinama vandeniline.

Vandervalinės jėgos
Nors molekulės yra neutralios ir negali sudaryti valentinių jungčių, tačiau jos taip pat viena kitą veikia. Tarp molekulių veikiančios jėgos vadinamos vandervalinėmis jėgomis ir skirstomos į 3 rgupes: dipolines, indukcines ir dispersines.
1. dipolinės jėgos veikia tarp dviejų polinių molekulių. Kylant temperatūrai, dipolinė sąveika silpnėja
2. indukcinis ryšys tarp molekulių susidaro tada, kai suartėja polinė ir nepolinė molekulė. Indukcinės jėgos nepriklauso nuo temperatūros.
3. tarpusavyje sąveikauja ir nepolinės molekulės. Šis reiškinys aiškinamas tuo, kad sukantis elektronams ir svyruojant atomų branduoliams atome labai trumpam susikuria dipoliai, dėl kurių tarp molekulių atsiranda dispersinė sąveika. Ji būdinga tiek ir nepolinėms molekulėms.
Koordinacinė jungtis – tai viena iš kovalentinės jungties atmainų. Jai susidaryti padeda elektronų pora, priklausanti viem iš reakcijoje dalyvaujančių atomų.
Atomas arba jonas, turintis išoriniame energetiniame lygmenyje laisvą elektroninę porą, sudarančią koordinacinę jungtį, vadinamas donoru, o atomas arba jonas, priimantis į savo išorinį energetinį lygmenį šią porą, vadinamas akuptoriumi. Todėl koordinacinė jungtis dar vadinama donoriseakaptorine. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-10
DalykasChemijos referatas
KategorijaChemija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis43.74 KB
Autoriusezyxas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaŠiaulių universiteto gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Atomo sudetis. Metalai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Šiaulių universiteto gimnazija / 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą