Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Baltymo biosintezė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Baltymo biosintezė

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įvadas. Baltymo biosintezė. Ribosomos. Pernašos RNR(tRNr). Aminoacil-tRNR-sintetazės. Baltymo biosintezės mechanizmas. 1 baltymo biosintezės etapas. Amirūgščių aktyvinimas. 2 baltymo biosintezės etapas. Iniciacija. 3 Baltymo biosintezės etapas. Elongacija. 4 baltymo biosintezės etapa. Polipeptido sintezės terminacija. 5 Baltymo biosintezės etapas. Naujai susintetintos polipeptidinės grandinės erdvinės struktūros susidarymas ir brendimas. Išvados.

Ištrauka

Baltymai yra stambiamolekuliniai organiniai junginiai, susidarę iš aminorūgščių. Jie turi be galo svarbią įtaką visiems gyvybiniams organizmo procesams. Baltymai sudaro ne mažiau kaip 50% sausos ląstelės masės. Iš jų sudarytas visas mūsų organizmas. Baltymai apsprendžia ląstelių formą ir sandarą, jie naudojami kaip molekulių atpažinimo įrankis ir kaip katalizatoriai. Gyvajame organizme nėra nė vieno svarbaus biologinio proceso, kuriame nedalyvautų baltymai. Kiekvieną iš ląstelės branduolyje esančių genų atitinka vienas baltymas. Taigi genetiškai nulemtas gyvojo organizmo požymis gali būti išreikštas tik atitinkama baltymo funkcija. Todėl nenuostabu, kad baltymų makromolekulių biologinės funkcijos yra labai įvairios, pagal kurias ir yra skirstomi baltymai į klases: balymai fermentai, baltymai nešėjai, susitraukimą užtikrinantys baltymai, struktūrinai baltymai, baltymai reguliatoriai, nervinį signalą generuojantys ir perduodantys baltymai, maisto baltymai. Pagrindinės baltymų biologinės funkcijos: katalizinė, hormoninė, receptorinė, pernašos, struktūrinė, atraminė arba mechaninė, energetinė, motorinė, reguliacinė, toksigeninė, apsauginė ir hemostatinė.
Baltymo biosintezė susideda iš trijų pagrindinių etapų – iniciacijos, elongacijos ir terminacijos. Baltymo sintezei būdingi dar du papildomi etapai – tai sintezės pirmtakų (aminorūgščių) aktyvinimas ir postsintetinis polimero brendimas. Brendimas lemia baltymo, kaip genų ekspresijos produkto, savybes ir funkcijas. Baltymo biosintezės metu svarbiausios funkcijos tenka ribosomoms, tRNR ir aminoacil-tRNR-sintetazėms.

Tai makromolekuliniai kompleksai, ant kurių vyksta polipeptido sintezė. Bakterinę ribosomą, kurios skersmuo yra apie 18nm, sudaro rRNR (65%) ir baltymai (35%). Kiekviena ribosoma sudaryta iš dviejų nevienodo dydžio subvienetų. Ribosomos išskiriamos ultracentrifugavimo metodu, o jų masė išreiškiama sedimentacijos konstanta – S (Svedbergas). Natyvinės bakterinės ribosomos (abiejų subvienetų) sedimentacijos konstanta yra 70S.
Eukariotų 80S natyvinė ribosoma sudaryta iš 40S ir 60S subvienetų. Jos didesnės už bakterines ribosomas – skersmuo apie 23 nm. Natyvinės eukariotų ribosomas turi apie 80 skirtingų baltymų. Mitochondrijų ir chloroplastų ribosomos yra mažesnės ir paprastesnės.
Tretinė ribosomų struktūra nustatyta taikant X-spindulių difrakcijos ie elektroninės mikroskopijos metodus. Abu ribosomos subvienetai nesimetriški. 30S subvienetas skirstomas į dalis: galvutę, kūną ir pamatinę dalį, o 50S subvienetus – į centrinį kyšulį, keterą ir kotą. Abiem subvienetams susiglaudus, lieka plyšys, į kurį ir patenka mRNR. 30S ir 50S subvienetai apsupa mRNR ir neleidžia prie jos priartėti nukleazėms. Panašiai sudarytos ir kitų organizmų ribosomos.
Ribosominių baltymų molekulinė masė yra 6000-75000. Tai kompaktiškos konformacijos globulininiai baltymai, turintys daug diaminorūgščių. Daugelio baltymų funkcija nežinoma, bet kiekvienas iš jų yra svarbus. Vieni bakterinės ribosomos baltymai atlieka fermentų funkciją, o kiti yra struktūriniai baltymo biosintezės mechanizmo komponentai. Ribosominės RNR (rRNR) yra kaip karkasas, prie kurio jungiasi ribosominiai baltymai. Ribosomų struktūrai palaikyti labai svarbūs Mg² jonai. Mažinant jų koncentraciją, iš pradžių atsiskiria abu subvienetai, o paskui pradeda disocijuoti ir sudėtinės jų dalys. Kiekvieną kartą kai prasudeda naujos polipeptidinės grandinės sintezė, ribosomos skyla į savo subvienetus – didįjį ir mažajį. Polisomoje nuotolis tarp atskirų ribosomų ant mRNR turi būti ne mažesnis kaip 80 nekleotidų. Dauguma susintetintū baltymų turi stipriai hidrofobinę N-galinę seką, kuri yra signalas ribosomoms prisitvirtinti prie endoplazminio tinklo membranų. Viena ribosoma per minutę sintetina apie 100 peptidinių ryšių.
Ribosominiai baltymai yra citoplazminės kilmės. Iš citoplazmos jie pernešami į branduolėlus, kur iš baltymų ir atitinkamos rRNR savaime susidaro ribosomų subvienetai. Susijungę subvienetai, kartu ar atskirai, pro branduolio membranų poras pernešami atgal į citoplazmą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-11-25
DalykasChemijos referatas
KategorijaChemija
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis138.87 KB
AutoriusMonika
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasVaitekaitis
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasEdukologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Baltymo biosinteze [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Vaitekaitis
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą