Baltymų biologinės funkcijos, elementinė sudėtis, kiekis organizme. Aminorūgščių bendroji charakteristika, struktūra, klasifikacija. Pirminė baltymų struktūra. Biologiškai svarbūs peptidai. Antrinė, tretinė ir ketvirtinė baltymų struktūra. Baltymų klasifikacija. Imunoglobulinai (antikūnai). Kolagenas. Elastinas. Keratinai. Baltymų biologinė reikšmė. Baltymų kiekis įvairiuose maisto produktuose. Baltymų virškinimas, aminorūgščių rezorbcija. HCl susidarymo mechanizmas, biologine reikšmė. Virškinimo reguliavimas. Baltymų puvimo produktų susidarymas storojoje žarnoje ir jų detoksinimas. Aminorūgščių šaltiniai ir jų vartojimas. Pakeičiamosios ir nepakeičiamosios aminorūgštys. Azoto pusiausvyra. Aminorūgščių deamininimo būdai, jų trumpa charakteristika. Tiesioginis aminorūgščių oksidacinis deamininimas. Netiesioginis aminorūgščių oksidacinis deamininimas. Aminotransferazių aktyvumo nustatymo kraujo serume diagnostinė reikšmė. Pagrindiniai amoniako šaltiniai organizme. Karbamido (ureos) sintezė. Kiti amoniako detoksinimo būdai organizme. Aminorūgščių dekarboksilinimo būdai. Biogeninių aminų inaktyvavimas. Aminooksidazės, jų inhibitoriai – vaistai. Serotonino sintezė, sintezė, biologinis vaidmuo. Katecholaminų sintezė, biologinis vaidmuo. Histamino sintezė, biologinis vaidmuo. GABA (g-aminobutirato) sintezė, biologinis vaidmuo. Aminorūgščių beazotinės liekanos metabolizmas. Gliukogeninės ir ketogeninės aminorūgštys. Kreatino sintezė, biologinis vaidmuo. Baltymų apykaitos reguliavimas. Parenteralinis maitinimas. Aminorūgštys – vaistai. Hb ir Mb struktūra ir funkcijos. Hb junginiai. Boro efektas. Fiziologiniai ir anomalieji Hb tipai. Hemoglobinozės. Hb sintezė. Fe apykaita žmogaus organizme. Hemo skilimas. Laisvasis ir surištasis bilirubinas, jo nustatymo diagnostinė reikšmė.
57.8 KB
