Šperos.lt > Chemija
Chemija

(402 darbai)

Biochemija (12)Žmogaus organizmo biocheminė sudėtis. Polimerai. Monomerai. Ląstelių ir subląstelių struktūrų cheminė sudėtis. Ląstelių cheminė pusiausvyra. Maisto medžiagos. Medžiagų ir energijos apykaitos bendrieji dėsningumai. Bioenergetikos ir termodinamikos bendrieji dėsningumai – žmogaus gyvybinės veiklos pagrindas. Laisvosios energijos koncepcija. Makroenerginiai fosfatai. Trys energetinės sistemos (fosfageninė, anaerobinė – glikolitinė, aerobinė – oksidacinė). Oksidacijos – redukcijos reakcijos. Mitochondrijos. Substracinis ir oksidacinis fosforilinimas. Trikarboksirūgščių ciklas ir jo reakcijos. Dehidrogenazių kofermentai NAD ir FAD. Oksidacinis fosforilinimas ir jo reguliacija. Nukleorūgščių ir baltymų sandara bei apykaitos ypatumai. Nukleotidai, jų sandara ir biologinis vaidmuo organizme. Deoksiribonukleorūgštys ir ribonukleorūgštys (iRNR, tRNR, rRNR). DNR ekspresija ir baltymų sintezė. Fizinių pratimų poveikis. Peptidų sandara, jungtys. Polipeptidai, biologiška aktyvūs peptidai. Proteinų (baltymų) molekulių pirminė, antrinė, tretinė ir ketvirtinė sandara. Šaperonų vaidmuo formuojant sudėtinių baltymų molekules. Fizinių pratimų poveikis baltymų sintezei ir funkcijai. Fermentų sandara, katalitinės ypatybės ir veikimo specifiškumas. Fermentai – biologiniai katalizatoriai. Jų sandara ir klasifikacija. Fermentų aktyvumo reguliavimas. Alosteriniai fermentai. Oksidacijos – redukcijos reakcijos ir jas katalizuojantys fermentai. Angliavandeniai maisto produktuose, jų virškinimas ir pasisavinimas ląstelėse. Glikogenolizė ir glikolizė.Gliukozės fosforilinimas. Glikogeno apykaita, jos reguliavimas. Glikogeno sintezė. Angliavandenių aerobinė ir anaerobinė apykaita fizinio krūvio metu ir jos energetinis efektas. Citoplazminio NADH oksidacija - redukcija. Gliukoneogenezė ir jos reguliavimas. Lipidai maisto produktuose ir jų pasisavinimas organizme. Lipidų rūšys ir sankaupos organizme. Riebalų rugščių ir ir ketoninių kūnų oksidacija. Riebalų rugščių sintezė. Lipidai – energijos šaltinis darbo metu. Lipidų ir angliavandenių apykaitos žirklės fizinio krūvio metu. Cholesterolis ir jo kaupimosi reikšmė patologijoje. Fizinių pratimų poveikis cholesterolio apykaitai ir patologinių pokyčių profilaktikai.Bazių – rūgščių pusiausvyra. Acidozė ir alkalozė. Organizmui svarbi pH reikšmė, o ne rūgščių ar bazių atsargos. Acidozė ir alkozė. Buferinės sistemos: organiniai ir neorganiniai fosfatai, baltymai ir bikarbonatų CO2 sistema. Aktyvioji rūgščių ir šarmų pusiausvyra bei jos sutrikimų kompensacija. Fizinis krūvis ir hiperkinezė. Hipermetabolinė acidozė. Pieno rūgštis ir laktatas bei jų susidarymo priežastys. Medžiagų ir energijos apykaitos reakcijų tarpusavio ryšys ir reguliacija. Ryšys tarp aminorūgščių, monosacharidų, riebalų rūgščių bei mononukleotidų. Tarpiniai metabolitai – bendra įvairių monomerų skilimo ir sintezės grandis. Maisto racionas ir medžiagų apykaitos procesų ryšiai. Katabolitų ir anabolitų procesų koordinacija. Centrinė (neurohumoralinė) bei periferinė (ląstelinė) medžiadų ir energijos apykaitos reguliacija. Medžiagų ir energijos pernaša per membranas. Raumenų skaidulų biocheminė sudėtis ir sandara. Motoriniai vienetai. Greitai ir lėtai susitraukiančios raumenų skaidulos ir jų motoneuronai. Raumenų susitraukimo biocheminis mechanizmas. ATP,Ca2+,Mg2+ reikšmė raumens susitraukimui. Raumenų veiklos bioenergetiniai procesai. ATP suvartojimas ir resintezė įvairaus intensyvumo darbe. Centrinio ir periferinio raumenų nuovargio lokalizacija ir biocheminis mechanizmas. Metabolinis nuovargis. Treniruočių poveikis sportiniam darbingumui. Greitasis, liekamasis ir kumuliatyvus treniruočių efektas. Sportininkų greitumo – jėgos savybių ugdymo biocheminis pagrindas. Metabolinių - energetinių sistemų talpumas, galingumas, efektyvumas. Anaerobinį darbingumą užtikrinantys ir limituojantys faktoriai. Aerobinį darbingumą užtikrinantys veiksniai ir faktoriai. Aerobiniai ATP resintezės būdai, naudojant glikogeną, riebalų ir amino rūgštis. Medžiagų ir energijos apykaitos reguliacija: ląstelinė, tarpląstelinė, viso organizmo lygmenyje. Biocheminė adaptacija žmogaus darbingumo didėjimo pagrindas. Biocheminė adaptacija žmogaus darbingumo didėjimo pagrindas. Adaptacijos pokyčių nuoseklumas fizinių pratimų poveikyje. Adaptacijos raidos cikliškumas. Biocheminiai pokyčiai organizme nutraukus treniruotes ir persitreniravus. Skaityti daugiau
Biochemija (14)Gliukozės aktyvinimas. Fruktozė įjungiama į glikolizę. Galaktozės įjungimas į glikolizę. Glicerolio įjungimas į glikolizę. Glikogenolizė. Piruvatdihidrogenazės kompleksas. Baltymų sintezė. Ribosomos. Skaityti daugiau
Biochemija (16)Bendra angliavandenių charakteristika, savybės. Glikolizė. Glikoneogenezė. Glikogenezė. Angliavandenių apykaitos reguliavimas. Angliavandenių apykaitos patologijos. Glikogenozės. Bendra baltymų charakteristika. Aminorūgščių apykaita: peramininimas, dezamininimas, dekarboksilinimas. Šlapalo sintezė. Paprastieji baltymai. Proteinai sudaryti tik iš amino rūgščių. Lipoproteinai. Chromoproteinai. Nukleoproteinai. Ūmios fazės baltymai. Bilirubinas, jo frakcijos. Lipidų bendra charakteristika. Triglicerolių apykaita (schema). Vyksta kepenyse. Acetil Ko A (schema). Paprasti lipidai: trigliceroliai, vaškai, steroliai. Fermentų bendra charakteristika. Kraujo krešėjimo fiziologija. Hemostazės etapai. Laisvieji radikalai. Antioksidantai. Skaityti daugiau
Biochemija (17)Biologinių membranų apibūdinimas ir svarbiausios funkcijos. Svarbiausi membranų struktūros bruožai. Biologinių membranų struktūra. Skystamozaikinis membranų modelis. Membranų lipidai ir baltymai. Pasyvioji ir palengvintoji pernaša pro membranas. Baltymai nešikliai ir kanalo baltymai. Jonų kanalai. Aktyvioji pernaša pro membraną. Širdį veikiančių glikozidų veikimo mechanizmas. Aktyvioji pernaša pro membranas. Pirminė, antrinė ir tretinė aktyvioji pernaša. Endocitozė ir egzocitozė. Medžiagų ir energijos apykaitos bendra charakteristika. Katabolizmas ir anabolizmas. Ląstelės energetiniai resursai. Pagrindinių maisto medžiagų katabolizmo schema, stadijos. Biologinės oksidacijos būdai gyvame organizme. Biologinės oksidacijos ir oksidacijos negyvojoje gamtoje skirtumai. Mitochondrijų kvėpavimo grandinės struktūra ir funkcijos. Kvėpavimo grandinės substratai ir inhibitoriai. Mitochondrijų struktūra ir funkcijos. Oksidacinis ir substratinis fosforilinimas. Mitčelo oksidacinio fosforilinimo hipotezė. Oksidacinio fosforilinimo veiksmingumas. Oksidacijos ir fosforilinimo procesų atskyrimas. Skyrikliai. Fosforilinimo inhibitoriai. Pernašos sistemos mitochondrijų membranose. Redukuotų ekvivalentų pernaša pro mitochondrijų membranas. Angliavandenių virškinimas rezorbcija. Angliavandenių virškinimo ir rezorbcijos sutrikimai. Gliukozės šaltiniai ir jos panaudojimo kelių organizme schema. Glikolizė, reakcijų seka, reguliavimas, energetinė vertė. Glikogenolizė, reakcijų seka, reguliavimas, energetinis balansas. Glikogeno fosforilazės aktyvinimo mechanizmas. Alkoholinis rūgimas: reakcijų seka. Alkoholio metabolizmas. Piruvato oksidacinis dekarboksilinimas: piruvatdehidrogenazės komplekso sudėtis, reakcijų seka, reguliavimas. Krebso ciklas: reakcijų seka, reguliavimas, biologinė reikšmė, energetinė vertė. Aerobinio gliukozės skaidymo schema, energetinė vertė, biologinė reikšmė. Pentozinis gliukozės skaidymo kelias: reakcijų seka, reguliavimas, biologinė reikšmė. Gliukoneogenezės šaltiniai. Gliukoneogenezė iš pieno rūgšties ir glicerolio: reakcijų seka, reguliavimas. Glikogeno sintezė. Glikogeno sintazės aktyvumo reguliavimo mechanizmas. Glikolizės ir gliukoneogenezės tarpusavio ryšys organizme. Kori ciklas. Gliukozės kiekio kraujyje reguliavimas. Fotosintezės bendroji charakteristika, fazės. Fotosintezės ir ląstelinio kvėpavimo skirtumai. Fotosintezė: šviesoje vykstančios reakcijos. Ciklinė ir neciklinė elektronų perneša elektronų pernašos grandinėje. Fotofosforilinimas. Fotosintezė: tamsoje vykstančios reakcijos. Kalvino ciklas. Fotosintezės reguliavimas, biologinė reikšmė. Skaityti daugiau
Biochemija (4)Aminorūgštys, fizikinės cheminės savybės. Baltymų pirminė ir antrinė struktūros. Baltymų tretinė ketvirtinė struktūros. Fibriliniai baltymai. Baltymų tretinės struktūros susidarymas. Fermentinės katalizės esmė. Fermentinės reakcijos greičio priklausomybė nuo temperatūros. Fermentų inhibitoriai. Fermentų kofaktoriai. Fermento aktyvus centras, jo veikimo mechanizmas. Nukleorūgščių sudėtis. DNR struktūra. RNR struktūra. DNR biosintezė. Baltymų biosintezė. Aktyvi perneša pro membranas. Glikolizė. Fermentacija. Trikarboksirūgščių ciklas. Oksidacinis fosforilinimas. ATP sintazė, struktūra, veikimo mechanizmas. Riebalų katabolizmas. Riebalų anabolizmas. Skaityti daugiau
Biochemija (5)Fermentų katalitinio veikimo esmę sudaro. Fermentų veikimo specifiškumas. Fermentinės reakcijos greitis. Fermentų inhibicija. Fermentų klasifikacija ir nomenklatūra. Fermentų aktyvumo reguliavimas organizme. Nukleorūgščių hidrolizės produktai. Nukleotidai, nukleozidai. DNR struktūra ir funkcijos. DNR replikacija. Replikacija. RNR klasifikacija, struktūra ir funkcijos. RNR transkripcija. Atvirkštinė transkripcija baltymų biosintezė. Restrikcijos endonuklezės. DNR/RNR modifikacijos fermentai. Vandenyje ir riebaluose vitaminai. Vitaminai ir jų vaidmuo fermentinėse reakcijose metalų vaidmuo biocheminėse reakcijose. Mikro-makro. Makro- ir mikroelementai. Steroidai. Biologinės membranos. Hormonai. Bendra medžiagų apykaitos charakteristika. Katabolizmas, anabolizmas. Ląstelės energetika. Makroenergetiniai junginiai. ATP. Angliavandenių skilimas virškinimo trakte. Glikogeno biosintezė. Glikolizė (10 pagrindinių reakcijų). Glikolizė (anaerobinės sąlygos). Pirovynuogių rūgšties kitimas aerobinėmis sąlygomis. Glikolizės reguliavimas. Pentozinės gliukozės skilimo ciklas, reguliavimas. Gliukoneogenezė, reguliavimas. Oksidacinis fosforilinimas. Cheminė osmoso teorija. Baltymų skilimas virškinimo trakte. Proteazės AR peramininimas. Šlapalo ciklas. Aminorūgščių biosintezė. Lipidų skilimas virškinimo trakte. Lipazės. Lipolizė. Kaip veikia fermentas ribonukleazė A (I). Kaip veikia fermentas dezoksiribonukleazė I. Kaip nukleorūgštis skaldo fermentai fosfodiesterazės. Nukleorūgščių skilimas virškinimo trakte. Kaip vyksta pirimidino bazių sintezė. Kokie pigmentai sugeria matomą šviesą augalų lapuose? Kaip skirstomi? Kokie augalai vadinami C3 augalais? Skaityti daugiau
Biochemija (6)Angliavandeniai – žmogaus maisto komponentai. Svarbiausių struktūra. Angliavandenių virškinimas burnoje. Angliavandenių virškinimas žarnyne. Angliavandenių rezorbcija. Angliavandenių virškinimo ir rezorbcijos sutrikimai. Glikolizė. Oksidacinės – redukcinės glikolizės reakcijos; fiziologinė reikšmė. Glikolizės reguliavimas. Glikogeno skaidymas: reakcijų seka. Raumenų ir kepenų ląstelių glikogeno fosforilazės kovalentinis ir alosterinis reguliavimas. Glikogeno skaidymo reguliavimas hormonais: glikogeno fosforilazės aktyvinimo mechanizmas. Glikogeno skaidymo ir glikolizės ryšys; glikogenolizės energijos reikšmė. Alkoholinis rūgimas. Fruktozės ir galaktozės apykaitos; jų sutrikimai. Gliukoneogenezė ir jos reakcijų seka. Svarbiausi substratai. Gliukoneogenezės reguliavimas: aktyvumo priklausomybė nuo substrato kiekio; reguliaciniai fermentai. Glikogeno sintezė: fiziologinė reikšmė, reakcijų seka, fermentai. Glikogeno sintezės reguliavimas kepenyse ir raumenyse. Hormonų įtaka glikogeno sintezei. Aerobinė medžiagų apykaita. Trikarboksirūgščių ciklas. Trikarbosirūgščių ciklo reakcijos ir fermentai. Ciklo reguliavimas. Audinių kvėpavimas. Membranų pralaidumas. Elektronų nešikliai, jų struktūra. Ubichinonas, biologinė svarba. Citochromai. Elektronų nešiklių topologija mitochondrijų vidinėje membranoje. Kvėpavimo grandinės inhibitoriai ir skyrikliai (diskonjugatoriai). Su kvėpavimo grandine susijusi ATP sintezė-oksidacinis fosforilinimas. Jonų elektrocheminis gradiento susidarymas ir jo reikšmė. ATP-azė, jos struktūra ir funkcija. Oksidacinio fosforilinimo mechanizmas. P.Micelio hipotezė. Gliukozės oksidacijos aerobinėmis sąlygomis energijos vertė. Malato-asparato ir fosfoglicerolio pernašos sistema. Pentozinis gliukozės skaidymo kelias: bendroji apžvalga ir biologinė reikšmė. Oksidacinė pentozių fosfatų kelio dalis. Šios dalies reakcijos ir fermentai. Suminė oksidacinės dalies reakcijos lygtis. Apsauginė pentozių fosfatų kelio reikšmė eritrocitams. Neoksidacinė pentozių fosfatų kelio dalis. Gliukogeno apykaitos reguliavimas. Gliukozės kiekio kraujyje reguliavimas. Gliukozės-6-fosfato metabolizmas kepenų ląstelėse. Skaityti daugiau
Biochemija (7)TG sintezė. Glicerolio aktyvinimas (GOP gavimo būdai). RR aktyvinimas. TG sintezės stadijos. Fosfolipidų sintezė. Cholesterolio sintezė. Mevalono rūgšties sintezė iš acetil-CoA. Cholesterolio sintezės schema. Cholesterolio biologinis vaidmuo. Cholesterolio sintezės reguliavimas. Lipidų apykaitos reguliavimas. Acetoninės medžiagos (Ketoniniai kūnai). Acetoninių medžiagų sintezė. Kitų acetoninių medžiagų sintezė iš acetoacetato. Acetoninių medžiagų metabolizmas. Acetoacetato aktyvinimo schema. Lipidų metabolizmo pokyčiai sergant cukriniu diabetu. Lipidai ir jų komponentai – vaistai. Skaityti daugiau
Biochemija (8)Baltymai. Baltymų katabolizmas virškinimo trakte. Baltymų monomerų – aminorūgščių pasisavinimas audinių ląstelėse. Baltymų biosintezė. Baltymų biosintezės reguliacija. Fermentai. Fermentų klasifikacija ir nomenklatūra. Fermentinės katalizės mechanizmas. Fermentinių reakcijų kinetika. Fermentinių reakcijų reguliacija. Izofermentai. Vitaminai. Skaityti daugiau
Biochemija (9)Medžiagų ir energijos apykaitos bendra charakteristika. Katabolizmas ir anabolizmas. Ląstelės energetiniai resursai. Mitochondrijų kvėpavimo grandinės schema. Kvėpavimo grandinės substratai ir inhibitoriai. Mitochondrijų struktūra ir funkcija. Oksidacinis ir substratinis fosforilininmas. Mitčelo oksidacinio fosforilinimo hipotezė. Oksidacinio fosforilinimo veiksmingumas. Oksidacijos ir fosforilinimo procesų atskyrimas. Skyrikliai. Fosforilinimo inhibitoriai. Mitochondrijų pernašos sistemos. Redukuotų ekvivalentų pernaša pro mitochondrijų membranas. Gliukozės šaltiniai ir jos panaudojimo kelių organizme seka. Glikolizė: reakcijų seka, biologinė reikšmė. Glikolizės schema, reguliavimas. Glikolizė eritrocituose. Glikolizės energetinis balansas ir biologinė reikšmė. Glikogenolizė. Glikogeno fosforilazės aktyvumo mechanizmas. Alkoholinis rūgimas. Krebso ciklas. Krebso ciklo reguliavimas. Aerobinio gliukolizės skaidymo schema, energetinė vertė, bio reikšmė. Pentozinis gliukozės skaidymo kelias. Gliukoneogenezės. Glikolizės ir gliukoneogenezės tarpusavio ryšys organizme. Kori ciklas. RR – beta oksidacija. Lipidų peroksidinė oksidacija. Aktyviosios deguonies formos. Ląstelės antioxidacinė apsauga. Antioxidantai. Acetil-KoA šaltiniai ir jo pernešimas iš mitochondrijų į citoplazmą. Fosfolipidų sintezė. Cholesterolio sintezė. Biol vaidmuo, apykaitos reguliacija. Cholesterolio sintezes reguliacija. AR šaltiniai ir jų panaudojimas. Pakeičiamos ir nepakeičiamos AR. Azoto pusiausvyra. AR deamininimo būdai. Pagrindiniai NH3 šaltiniai organizme. Karbamido (ureos biosintezė). NH3 detoksinimo būdai. Karbamido sintezė. AR dekarboksilinimo būdai. Biogeniai aminai, jų biologinė reikšmė. Jų inaktyvavimas. Aminooksidazės, jų inhibitoriai – vaistai. Beazotinės liekanos metabolizmas. Purino nukleotinų biosintezės šaltiniai. IMP biosintezė. Purino nukleotidų skilimas. Podagra. Priežastys, vaistai. Pirimidino nukleotidų sintezės šaltiniai. UTP ir CTP sintezė. CTP biosintezė. Deoksiribonukleotidų sintezė. Ribonukleotidrereduktazės regeneravimas. Deoksiribonukleotidų biosintezės reguliacija. Pirimidino nukleotidų skilimas. DNR biosinteze (replikacija). DNR replikacijos inhibitoriai. DNR reparacija. Replikacijos inhibitoriai. Prokariotų ir Eukariotų RNR biosintezė. Potranskripcinės RNR modifikacijos. Transkripcijos inhibitoriai. Prokariotų RNR sintezė. Potranskribcinės RNR modifikacijos. Genetinis kodas, jo savybės. Mutagenai. Genų mutacijos, jų pasekmės. Supratimas apie molekulines ligas. B biosintezė. Potransliacinis polipeptidionės grand subrendimas. Transliacijos inhibitoriai. Transliacijos inhibitoriai. Genų inžinerija: bendras supratimas, metodų stadijos, pritaikymas. Signalinių molekulių veikimas per viduląstelinius receptorius. Signalinių molekulių veikimas per adenilatciklazės sistemą. G-baltymai. Fosfodiesterazių inhibitoriai - vaistai. Signalinių molekulių veikimas per fosfolipazės C sistemą. Kalmodulino vaidmuo metabolizmo reakcijose. Signalinių molekulių veikimas per guanilatciklazės sistemą. Prieširdžių natriurezinio peptido (PNP) veikimas. Tiroksinas ir kiti jodtironinai. Kalcitriolis, parathormonas ir kalcitoninas. Gliukagonas. Insulinas. Kasos hormoninės funkcijos sutrikimai. Atriopeptidai. Kininai. Hipertonija, nuo jos vaistai. Kininai. Renino angiotenzinų sistema. Kiaušidžių funkcijos sutrikimo pasekmės. Sėklidžių funkcijos sutrikimų pasekmės. Skaityti daugiau
Biofarmacinių produktų biosintezėĮvadas. Bioreaktoriai – bendras aptarimas. Bioreaktoriaus palaikymo sistemos. Aeracinė sistema. Dujų pašalinimo sistema. Šilumos perdavimo sistema. Terpės paruošimo ir tiekimo sistema. Kultūrinio skysčio išvedimo sistema. Valymo ir sterilizavimo sistemos. Proceso kontrolės ir įrangos sistema. Bioreaktorių konstrukcija. Indo ir pertvarų geometrija. Maišymo sistema. Aeracinė sistema. Šilumos perdavimo sistema. Produkto išskyrimas. Skaityti daugiau
Branduolinė reakcijaKas yra branduolinė reakcija? Šiluminis efektas. Egzoterminė ir endoterminė reakcija. Branduolinės reakcijos skerspjūvis. Branduolinės energijos gavimas. Termo(so) branduolinė reakcija. Darbas iliustruotas nuotraukomis. Skaityti daugiau
BrangakmeniaiBrangakmeniai. Brangakmenių savybių nustatymas. Brangakmeniai pagal kilmę. Brangakmenių apdirbimas. Identifikavimas. Imitacijos. Priežiūra. Brangakmenių klasifikavimas. Skaityti daugiau
Brangakmenių klasifikavimasĮvadas. Deimantas C. Rubinas Al2O. Safyras Al2O3. Smaragdas Al2Be3(Si6O18). Aleksandritas Al2BeO4. Topazas Al2[ Fe8(SiO4)]. Granatas X3Y2[SiO4]3. Kalnų krištolas (kvarcų grupė) SiO2. Agatas SiO2. Koralai CA CO3. Gintaras. Turkis. Skaityti daugiau
Buitinė chemija (3)Buitinė chemija. Ploviklių sudėtinės medžiagos ir jų keliama rizika aplinkai. Paviršinės aktyvumo medžiagos (PAM). Balikliai. Dažikliai. Vandens minkštintojai. Fermentai. Užpildai. Kvapai. Optiniai balikliai. Audinių minkštikliai. Ką jūs galite padaryti, kad išsaugotumėte sveiką aplinką ir savo sveikatą? Skaityti daugiau
Chemia leczyReferatas lenkų kalba. Chemia leczy. Dawne czasy. Rewelacyjne odkrycie Semmelweisa. Precz z bólem! Chemia a medycyna. Czy budowa cząsteczek związku chemicznego ma wpływ na jego właściwości lecznicze? Jak działają niektóre leki na organizm? Leki przeciwbólowe. W objęciach narkozy. Kwas salicylowy. Salicylan sodu. Kwas acetylosalicylowy. Salicylamid. Salicylami - inaczej amid kwasu salicylowego. Aspiryna. Morfina. Rola chemii i fizyki we współczesnym świecie. Skaityti daugiau
Chemical kineticsDarbas anglų kalba. Cheminė kinetika. Laboratorinis darbas. Aim. Hypothesis. Materials and Equipments. Method. Possible errors. Data collection. Conclusion and Evaluation. Skaityti daugiau
ChemijaLaboratoriniai darbai: laboratorinių darbų technika, medžiagų tirpumas, galvaniniai elementai, karbonatinio ir pastovaus vandens kietumo nustatymas. Skaityti daugiau
Chemija (10)Halogeninti angliavandeniliai. Chloretilis – Aethylii chloridum – C2H5Cl. Chloroformas – Chloroformium (pro narcosis) – CHCl3. Ftorotanas – (1, 1, 1 – trifluor – 2 – chlor – brom – etanas) – Phthorothanum CF3-CHBrCl. Trichloretilenas (trilenas, narkogenas) – Trichlorethylenum – CCl2=CHCl. CHJ3 – jodoformas – Jodoformium. Formaldehidas – Formaldehydi solutio 35 – 40% - HCHO. Heksametilentetraaminas – Hexamethylentetraaminum (Urotropinum, Hexaminum) - (CH2)6N4. Chloralio hidratas - (Chlorali hydras) - CCl3-CH(OH)2. Citralis – Citralum (CH3)2C=CH-(CH2)2-C(CH3)=CH-CHO. Alkoholiai. Etanolis – Ethanolum 96%. Bevandenis etanolis – Ethanolum anhydridum 96,5% C2H5OH. Glicerolis – Glycerolum 85%. Eteriai. Dietilo eteris – Aether anaestheticus, Aether medicinalis C2H5-O-C2H5. Dimedrolis (Diphenhydramini hydrochloridum – Dimedrolum) (C6H5)2CH-O-(CH2)-N(CH3)*HCl. Alifatinės eilės aminorūgštys. Gliutamino rūgštis – Acidum glutaminicum HOOC-CH2-CH2-CH(NH2)-COOH. Aminalonas – Aminalonum H2N-CH2-CH2-CH2-COOH. Amino kaprono rūgštis – Acidum aminocapronicum NH2-CH2-(CH2)4-COOH. Cisteinas – Cysteinum HS-CH2-CH(NH2)-COOH. Acetilcisteinas – Acetylcysteinum – HS-CH(NH-CO-CH3)-COOH. Metioninas – Methioninum CH3-S-CH2-CH2-CH(NH2)-COOH. Poliaminokarboninės rūgštys. Tetracino kalcio druska – Tetracinum calcium. Pentacinas – Pentacinum. Alifatinių karboninių rūgščių farmaciniai preparatai. Kalio acetatas – Kalii acetas CH3-COOK. Natrio ir ličio oksibutiratai – Natrii (Litii) oxybutyras HO-CH2-CH2-CH2-COONa (Li). Kalcio laktatas – Calcii lactas (CH3-CH(OH)-COO)2Ca*5H2O. Natrio citratas – Natrii citras. Kalcio gliukonatas – Calcii gluconas. Alifatiniai esteriai. Amilnitritas – Amylii nitras (CH3)2CH-CH2-CH2-O-N=O. Nitroglicerinas – Nitro glycerinum (Glyceroli trinitras). Glicerolio ir azoto rūgšties esteris. Kalcio glicerofosfatas – Calcii glycerophosphas. Amino alkoholių esteriai. Acetilcholino chloridas – Acetylcholini chloridum [CH3-COO-CH2-CH2-N+(CH3)3]Cl-. Karbacholinas – Carbacholynum [NH2-COO-CH2-CH2-N+(CH3)3]Cl-. Uretanai ir ureidai. Meprotanas – Meprotanum. Acikliniai ureidai. Bromizovalis – Bromisovalum (H3C)2CH-CHBr-CO-NH-CO-NH2. Terpenai. Mentolis – Mentholum. Validolis – Validolum. Terpinhidratas – Terpinum hydratum. Bicikliniai terpenai. Kamparas – Camphora. Bromcamphora – bromkamparas. Skaityti daugiau
Chemija (11)Oksidacijos-redukcijos reakcijos. Svarbiausi oksidatoriai ir reduktoriai. O-r reakcijų klasifikacija. Metalų gavimo iš rūdų chemija. Procesai. Elektrodinis potencialas. Elektrodas. Galvaniniai elementai. Nernsto lygtis. Metalo elektrodo potencialas. Galvaninių elementų poliarizacija ir depoliarizacija. Elektrolizė. Skilimo įtampa ir išlydžio potencialas. Procesai prie anodo ir katodo. Elektrolizės dėsniai. Elektrolizės praktinis taikymas. Metalų rafinavimas. Galvaniniai elementai. Sausieji hermetiniai elementai. Akumuliatoriai (rūgštiniai ir šarminiai). Kuro degimo elementai. Korozijos rūšys. Korozija dujose ir neelektrolituose. Elektrocheminė korozija. Koroziniai galvaniniai elementai. Atmosferinė ir požeminė korozija. Metalų korozija dėl grunte klaidžiojančių elektroninių srovių. Metalų apsaugos nuo korozijos būdai. Alavuotos ir cinkuotos skardos korozija. Cinkuotos skardos korozija. Apsauginės, metalinės metalų junginių ir nemetalinės dangos. Metalinių dangų gavimo būdai. Metalų legiravimas. Elektrocheminė apsauga. Depoliarizatoriai ir inhibitoriai. Elektrocheminiai procesai ant elektrodų. Elektrolizeris. Aliuminio korozinis atsparumas ir jo padidinimo būdai. Aliuminio panaudojimas technikoje. Juodvario gavimas ir jo rafinavimas elektrolizės būdu. Savybės ir panaudojimas technikoje. Mažo elektros laidumo medžiagos. Boras ir boratai. Anglis ir jos alotropinės atmainos. Karbidai ir jų klasifikacija. Skaityti daugiau
......