Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Brangakmeniai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Brangakmeniai

  
 
 
123456
Aprašymas

Brangakmeniai. Brangakmenių savybių nustatymas. Brangakmeniai pagal kilmę. Brangakmenių apdirbimas. Identifikavimas. Imitacijos. Priežiūra. Brangakmenių klasifikavimas.

Ištrauka

Brangakmeniai- tai gamtoje randami mineralai, išsiskiriantys savo grožiu ir retumu. Jie nuo neatmenamų laikų užburia žmogų paslaptingu švytėjimu, mirgėjimu, skleidžiama šiluma ir nesuprantama traukos jėga. Jie minimi visuose seniausiuose rašytiniuose šaltiniuose.
Sanskrito literatūroje (Vl a.pr.Kr.) rašoma apie devynis brangakmenius: rubiną, deimantą, perlą, koralą, cirkoną, safyrą, rytų topazą, katės akį ir smaragdą. Manyta, kad iš šių akmenų pagaminti papuošalai turėjo talismano paskirtį.
Brangakmeniai kasami ir apdirbami jau labai seniai. Archeologiniai radiniai rodo, kad jau viduriniajame akmens amžiuje buvo domimasi brangiaisiais akmenimis. Geri jų žinovai buvo graikai ir bizantiečiai.
Tai rodo pirmieji gerai išsilaikę užrašai. Europoje dėmesys brangakmeniams sustiprėjo XV- XVl amžiuje, vystantis prekybai bei mokslui. Ypatingą vietą tarp brangakmenių užėmė Baltijos jūros gintaras.
Dauguma brangakmenių turi taisyklingą kristalinę sandarą ir apibrėžtą cheminę sudėtį/ Nuo to priklauso, kokios fizinės ir cheminės savybės yra jiems būdingos. Kai kurios iš šių savybių turi didžiulę mokslinę ir pramoninę reikšmę. Tyrinėdami tokias mineralų savybes kaip skalumas, kietumas, savitasis svoris, geologai gali nustatyti kaip mineralai susidarė
ir juos atskirti.
Brangakmenių savybės nustatomos:
1) makroskopiškai:
- spalva. Fizikiniu požiūriu brangakmeniai skirstomi į bespalvius, spalvotus, dažytus ir raibuliuojančius.
- skaidrumas- tai akmens laidumas šviesai. Pagal skaidrumą skiriame skaidrius, pusiau skaidrius, peršviečiamus ir neperšviečiamus.
- blizgesys atsiranda šviesai atsispindint ir išsisklaidant prie akmens paviršiaus arba tuoj pat po juo. Skiriame metalinį, pusiau metalinį, riebališką, perlamutrinį, šilkinį, deimantinį ir stiklišką spindesį arba
blizgesį.
- skalumas- tai mineralų savybė juos veikiant mechaniškai skilti tiksliai dėsningomis kryptimis. Pagal skalumą brangakmeniai skirstomi į idealiaiskalius, labai skalius, skalius, nelabai skalius, neskalius ir visiškai neskalius.
- skirumas. Neskaliems brangakmeniams būdingas skirumas. Skiriame kriauklės formos, nelygų, trapų, kabliuko formos skirumą.
- kristalų sistemos. Neapdirbtus, natūralius akmenis lengva makroskopiškai

atskirti, nustačius jiems būdingą kristalų sistemą. Kristalų sistemos yra

septynios- tai triklininė, monoklininė, ortorombinė, tetragonalinė, heksagonalinė ,trigonalinė ir kubinė.

2) paprastais instrumentais:
- kietumas- tai akmens pasipriešinimas kitos medžiagos įsiskverbimui. Matuojamas pagal "Moso" kietumo skalę.
- brėžimas- tai braukiant brangakmenį į neglazūruotą porceliano lentą susidaro smulkūs milteliai, kurių spalva informuoja apie brangakmenio savybes.
- tankis- tai brangakmenio masės ir tūrio santykis. Atsižvelgiant įtai, kad kiekvieno mineralo tankis yra gana pastovus dydis, jis laikomas reikšmingu rodikliu atpažįstant brangųjį akmenį.
- šviesos lūžio rodiklis- yra geras identifikacijos požymis. Šis rodiklis padeda tinkamai pasirinkti šlifavimą.
- dvejopas lūžimas. Šviesai skverbiantis per mineralą dėl šviesos sąveikos
su mineralų atomais gaunami įvairūs optiniai efektai, kaip sudvejintas vaizdas ir fluorescencija.
- dispersija- tai reiškinys, kai per skaidrų, šlifuotą akmenį pereina balta šviesa, spindulys išsklaidomas į atskiras spektro spalvas, kurioms būdingi skirtingi lūžio rodikliai.
- pleochroizmas (daugiaspalviškumas)- tai reiškinys, kai dvejopai lūžtanti šviesa optinės ašies atžvilgiu yra skirtingai absorbuojama ir matomos įvairios spalvos. Skiriamas stiprus, ryškus ir silpnas pleochroizmas.
- liuminescencija- tai medžiagos švytėjimas, kuris atsiranda veikiant įvairių
rūšių energijai (švitinimui).

Brangakmenių yra visuose uolienose, bet didesnės jų sankaupos aptinkamos nuosėdinėse. Čia randamos didžiausios brangakmenių koncentracijos. Senovėje brangakmeniai buvo renkami nuo žemės paviršiaus, o išsivysčius technikai, prasidėjo požeminė jų gavyba.
Prekyba brangakmeniais turi savo ypatybių, todėl nereikia stebėtis, kad jų kilmės vieta kartais laikoma paslaptyje arba nurodoma klaidingai. Informacija apie radimviečių turtus bei jų prieinamumą būna taip pat netiksli. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-31
DalykasChemijos referatas
KategorijaChemija
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis22.05 KB
AutoriusOlga
Viso autoriaus darbų120 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Brangakmeniai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Vilniaus kolegija / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą