Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Brangakmenių klasifikavimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Brangakmenių klasifikavimas

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Deimantas C. Rubinas Al2O. Safyras Al2O3. Smaragdas Al2Be3(Si6O18). Aleksandritas Al2BeO4. Topazas Al2[ Fe8(SiO4)]. Granatas X3Y2[SiO4]3. Kalnų krištolas (kvarcų grupė) SiO2. Agatas SiO2. Koralai CA CO3. Gintaras. Turkis.

Ištrauka

Brangakmeniai klasifikuojami pagal A.Fersmaną ir M.Bauerį į:

1. Pirmąją grupę, kuri savo ruožtu skirstoma į klases:
1.1. Pirmoji klasė- deimantas, rubinas, safyras, smaragdas, aleksandritas, taurusis špinelis ir euklazas.
1.2. Antroji klasė- topazas, akvamarinas, berilas, raudonasis turmalinas, almandinas, taurusis opalas, cirkonis ir kiti.
1.3. Trečioji klasė- granatas, turkis, kalnų krištolas ir kiti.

2. Antrąją grupę, kuriai priklauso apdailos akmenys, nelaikytini brangakmeniais.
3. Trečiąją grupę- tai perlas, gintaras, koralas, agatas ir kiti.

Sintetiniai akmenys nepriskiriami brangakmeniams. Jie gaunami lydant sprogstančiųjų dujų liepsnoje įvairias miltelių pavidalo medžiagas, pridedant metalų oksidų, aušinant leidžiama susikristalizuoti. Sintetinių akmenų cheminė sudėtis , sandara, spalva ir kitos savybės yra tokios pat kaip natūralių, dėl to juos sunku atskirti nuo tikrųjų brangakmenių.
Natūralūs ir sintetiniai akmenys naudojami auksinių, sidabrinių, platininių ir kitų dirbinių papuošimui. Juvelyrinių dirbinių gamyboje dar naudojama: stiklas, ragas, plastmasė. Stiklas – tai bespalvis ir spalvotas krištolas. Kad padidinti stiklo blizgesį ir šviesos žaismą, jo apačia padengiama sidabro amalgama. Meninių mažos formos juvelyrinių dirbinių gamybai naudojamas ragas, dramblio kaulas, jūrų vėplio iltys ir naminių gyvulių kaulai.
Taip pat juvelyrinė galanterija ir meniniai dirbiniai gaminami iš polistirolo ir akrilato. Šios plastmasės chemiškai stabilios, dažomos įvairiomis spalvomis, turi lygų švarų paviršių ir imituoja brangakmenius: turkį, koralą, perlą ir kitus. Skiriasi lyginamąja mase
ir kietumu.


Pavadinimas "deimantas" kilęs iš graikiško žodžio "adamas"- nenugalimasis. Dėl šios savybės ilgai nemokėta deimantą gludinti.
Gamtoje randami deimantai dažniausiai aptraukti šiurkščiais geležies oksido ar kitų metalų oksidų apvalkalais. Jie neryškūs, pilki, paviršius matinis, nelabai patrauklūs.
Tik XV a. flamandų meistras Berkenas suprato, kad deimantą galima gludinti tik deimantu. Nušlifuotas juvelyrinis deimanto kristalas vadinamas briliantu (prancūzų kalba
"brillant"- blizgantis).
Brilianto forma- dvi pagrindais sudėtos piramidės nupjautomis viršūnėmis. Šlifuotas deimantas ima nepaprastai švytėti visomis vaivorykštės spalvomis. Deimanto vertę lemia spalva, skaidrumas, forma ir masė.
Iki 1870 m. deimanto kristalų arba akmenėlių būdavo randama tiktai upių žvirgžde Indijoje ir Brazilijoje. XlX a. pabaigoje deimantai buvo aptikti Pietų Afrikoje kimberlite. Kimberlitas- tai uoliena, kurioje randama daugiausia deimantų.
Šį vardą uoliena gavo nuo Kimberlio miesto pavadinimo. Uoliena aptinkama ugnikalnio "vamzdyje", kurio gylis siekia 100 - 200 mylių. Nuo šiol Pietų Afrikos Respublika tapo pagrindine deimantų tiekėja.
Rusijoje deimantai randami Sibire, Lenos upės baseine. Dabar šiame rajone yra apie 800 deimantų kasyklų.
Deimantas yra grynuolių klasės mineralas. Jo cheminė sudėtis- tai kristalinė anglies modifikacija. Deimantas atsparus rūgštims bei šarmams, kaitinamas ore sudega.
Veikiamas saulės šviesos, ultravioletinių ar rentgeno spindulių, švyti žydrai, žalsvai ar geltonai. Brangiausi briliantai yra bespalviai, melsvi, o pigiausi- tamsiai rudos spalvos.
Didžiausi reti deimantai, kaip ir kiti brangakmeniai, turi savo vardus bei istorijas. Didžiausias Brazilijoje rastas deimantas svėrė 3148 karatus.
Deimantams priskiriamos magiškosios savybės. Manoma, kad įdėmiai žvelgiant į briliantus, ne tik gerėja nuotaika, bet ir žvelgiantysis gudrėja. Deimantas ir šiandie žadina žmonių aistras.
Tai pats brangiausias gamtos kūrinys. Briliantus, kainuojančius 100 mln. JAV dolerių, lengvai paneš vienas žmogus, o tiek pat kainuojančiam auksui transportuoti prireiktų dviejų prekinių vagonų po 60 tonų. Todėl turtingieji savo kapitalą investuoja į deimantus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-31
DalykasChemijos referatas
KategorijaChemija
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis33.13 KB
AutoriusOlga
Viso autoriaus darbų120 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Brangakmeniu klasifikavimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Vilniaus kolegija / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą