Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Chemijos šperos

Chemijos šperos (55 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Fizikinė chemija (3)

    Analizės metodai: cheminiai, fizikocheminiai ir fizikiniai. Metodų jautrumas ir selektyvumas. Jonų aktyvumas, aktyvumo koeficientas, tirpalų joninė jėga. Disociacijos laipsnis ir disociacijos konstanta, Ostvaldo praskiedimo dėsnis. Specifiniai selektyvūs grupiniai reagentai. Hidrolizės reakcijų silpninimas. Tirpalai. Vandens joninė sandauga, vandenilinis rodiklis pH, hidroksilinis rodiklis. Reakcijų greičio priklausomybė nuo koncentracijos ir temperatūros. Cheminė pusiausvyra. Veikiančiųjų masių dėsnis. Le Šatelje principas. Elektrolitinė, pakopinė disociacijos bendro jono įtaka disociacijos laipsniui, stiprūs ir silpni elektrolitai. Hidrolizė. Druskų hidrolizė, laipsnis ir konstanta. Apibrėžimai. Druskų hidrolizė. pH apskaičiavimas. Rūgštinės ir šarminės prigimties šarminiuose tirpaluose. Buferio praktinis taikymas. Buferiniai tirpalai. Buferių veikimo principas, nuo ko priklauso imlumas. Koloidiniai tirpalai, kas apsprendžia koloidų patvarumą? Koloidų gavimas. Redokso procesai elementų chemijoje. Oksidacijos-redukcijos reakcijos. Koloidinių dalelių branduolys granule micele. Koloidų suardymo būdas. Koaguliacija. Peptizacija. Kompleksiniai junginiai, kompleksatorius ligandas. Koordinacijos skaičius. Bendras supratimas apie tūrio analizę, titravimas ekvivalentinis taškas, reakcijos pabaigos taškas. Kompleksinių junginių patvarumas, patvarumo ir nepatvarumo konstantos. Kompleksinių junginių suardymas. Standartiniai titruojamieji tirpalai. Medžiagos, naudojamos standartinių ir titruojamųjų tirpalų ruošimui, reikalavimai joms.
    Chemija, špera(5 puslapiai)
    2006-05-16
  • Fizikinė chemija (5)

    Dispersinė sistema. Dispersinių sistemų klasifikacija. Molekulinės ir joninės dispersinės. Adsorbcijos priklausomybė. Paviršiaus plėvelių. Molekulių ar jonų kaupimasis kieto adsorbento paviršiuje. Pirmasis apie polimolekulinio sluoksnio. Adsorbcija sistemoje. Elektrolitų adsorbcija kietais adsorbentais, arba joninė adsorbcija. Drėkinimo reiškinys. Paviršiaus jonizacija. Elektrolitų adsorbcija. Poliarinių molekulių orientacija. Elektrokinetinio potencialo dydis. Elektrokinetinis potencialas. Koloidines sistemas. Koloidiniuose tirpaluose. Difuzija. Dispersinių sistemų kinetinis patvarumas. Koloidinių sistemų dalelės. Šviesos absorbcija. Micelinė teorija. Koloidinių sistemų patvarumas. Dispersinių sistemų stabilizacijos faktoriai. Freundlicho koaguliacijos teorija. Elektrostatinė Miulerio teorija. Hidrofobinių zolių koaguliacija. Aerozoliai. Aerozolių agregatinis patvarumas. Emulsija. Suspensija. Putos. Liofilinės dispersinės sistemos. Stambiamolekuliniai junginiai ir jų tirpalai. Struktūros susidarymas zoliuose.
    Chemija, špera(13 puslapių)
    2008-04-21
  • Fizikocheminė analizė (2)

    Optinių analizės metodų klasifikavimas. Absorbacijos metodas. Emisiniai metodai. Refraktometrija. Nefelometrija ir turbidimetrija. Atomai, molekulės ir jų spektrai. Atominiai spektrai. Molekuliniai spektrai. Elektromagnetinės spinduliuotės absorbcijos (sugerties) dėsniai. Atominė spektrinė analizė. Molekulinė absorbcinė spektrinė analizė. Fotometrinė analizė. Medžiagų koncentracijos nustatymo metodai. Gradavimo grafiko metodas. Lyginamasis metodas. Diferencinis metodas. Fotokolorimetrija. Spalvotų tirpalų sąvybės. Šviesos filtro parinkimas: Kiuvetės. Fotometrinis titravimas. UV ir regimojo spektro molekulinė absorbcinė spektrinė analizė. Kiekybinis nustatymas UV ir regimojo spektro srityje. IR- spektrofotometrija. Daugiaatomių molekulių virpesiai. Aparatūra.
    Chemija, špera(8 puslapiai)
    2008-05-09
  • Medicininė chemija

    Titrimetrinė analizė (acidimetrija, alkalimentrija). Cheminis ekvivalentas. Termodinamika. Sistemos savybės. I termodinamikos dėsnis. II termodinamikos dėsnis. Cheminė pusiausvyra. Cheminės reakcijos greitis. Veiksniai, lemiantys cheminės reakcijos greitį. Koncentracijos įtaka. Aktyvacijos energija. Katalizė. Tirpalai. Neelektrolitų tirpalai. Koligativynės tirpalų savybės. Osmosas ir osmosinis slėgis. Dujų tirpumas skysčiuose. Kietų medžiagų tirpumas. Liuiso teorija. Buferinės sistemos. Kraujo buferinės sistemos. Kompleksiniai junginiai, supratimas apie metalo ligandinę homeostazę, sunkiųjų metalų toksinio veikimo mechanizmas. Kompleksinių junginių patvarumas. Paviršiaus reiškiniai ir jų svarba biologijoje ir medicinoje, absorbsija skystais ir kietais absorbentais. Traubės taisyklė. Koloidinių sistemų kinetinės savybės. Elektrinės koloidinių sistemų savybės. Elektrokinetinis potencialas. Stambiamolekulinės medžiagos. Klampumas. Išsudymas ir koacevacija. Osmosinis slėgis. Organinių junginių reakcijos mechanizmas. Organinių junginių izomerija. Brionstedo teorija.
    Chemija, špera(24 puslapiai)
    2006-02-08
  • Metalotyra

    Kristalinė metalų sandara. Metališkasis būvis. Erdvinės kristalinės gardelės. Plimorfizmas. Realaus metalo sandara. Savaiminė kristalizacija. Realaus luito sandara. Lieto metalo defektai. Metalų deformacija. Metalų lydiniai ir jų sandara. Lydinių būklės diagramos. Dvikomponentės būvio diagramos. Eutektinė diagrama. Neriboto tirpumo diagrama. Riboto tirpumo būvio diagrama. Vario ir sidabro. Diagramos su alotropiniais virsmais. Atkarpų (sverto) taisyklės. Komponentai, fazės struktūrinės dedamosios. Cementinė Fe-C būvio diagrama.
    Chemija, špera(9 puslapiai)
    2006-03-17
  • Organinė chemija (3)

    Cheminių jungčių tipai. Kovalentinės σ ir π jungtys organiniuose junginiuose. Atviros konjuguotos sistemos konjugacijos energija. Uždaros konjugacijos sistemos. Uždaros konjugacijos sistemos kondensuotų arenų aromatiškumas (naftalinas, antracenas, fenantrenas). pπ,ππ konjugacija organiniuose junginiuose. Atomų tarpusavio sąveika organiniuose junginiuose. Molekulių konformacijos. Molekulių chirališkumas. Chiralinės molekulės. Gamtinių aminorūgščių stereoizomerija su vienu ir dviem chirališkumo centrais. Organinių junginių rūgštingumas. Organinių junginių bazingumas. Kovalentinės jungties skilimo būdai. Elektrofilinės ir nukleofilinės substitucijos reakcijos. substitucijos (SR) ir eliminavimo (E1, E2) reakcijos. Suderinta ir nesuderinta orientacija SE reakcijose arenuose. SR reakcijos alkanuose ir cikloalkanuose. Reakcijų mechanizmas. Regioselektyvumas. Supratimas apie grandininius procesus. AE reakcijos alkenuose. Reakcijų mechanizmas. Markovnikovo taisyklė. AE reakcijos alkenuose. Hidrohalogenai alkenuose ir α, β nesočiuose karboniniuose junginiuose. SE arenuose. Mechanizmas, katalizės būtinumas. SE arenuose. Mechanizmas. σ ir π kompleksai. SN reakcijos halogenalkanuose (hidrolizės reakcijos pavyzdys). Eliminavimo reakcijos. E1 ir E2 reakcijų mechanizmas. SN reakcijos alkoholiuose. SE ir A reakcijos fenoliuose. Aminų nukleofilinės ir bazinės savybės. AE reakcijos aldehiduose ir ketonuose. Aldehidų ir ketonų cheminio aktyvumo palyginamoji charakteristika. Prijungimo ir atskėlimo reakcijos aldehiduose ir ketonuose. Karboninių junginių identifikacija. Nukleofilinio prijungimo reakcijos aldehiduose ir ketonuose, aldolinė, krotoninė kondensacija. Monosacharidų stereoizomerija. Aromatiniai 6-nariai heterociklai su 1 N atomu. Aromatiniai 6-nariai heterociklai su 2 N atomais. Purino aromatiškumas. Pirolo ir piridino bazinių savybių bei jų cheminio aktyvumo palyginimas. Aromatiniai 5-nariai ir 6-nariai heterociklai su N atomu. 7-nariai heterocikliniai junginiai. Alkanai. Cikloalkanai. Cikloalkanų konformacijos. Alkenai. Dienai. Alkinai. Nomenklatūra. Trigubos jungties sandara. Arenai (benzenas, toluenas, ksilenas). Kondensuoti arenai. Halogenalkanai. Arenų dariniai. Alkoholiai. Klasifikacija. Monohidroksiliai alkoholiai. Fenoliai. Eteriai. Aminai. Aromatiniai aminai. Diazo junginiai. Aldehidai ir ketonai. Triacetilglicerinai (riebalai, aliejai). Muilai. Karbamidas. Aminorūgštys. α-minorūgštys, įeinančios į baltymų sudėtį. Peptidai, baltymai. Monosacharidai, klasifikacija, nomenklatūra. Monosasharidai. Aldoketozių stereoizomerija esterių ir eterių gavimas. Monosasharidai. Aldopentozių stereoizomerija, monosacharidų redukcija. Redukuojantys ir neredukuojantys disacharidai. Polisacharidai. Klasifikacija. Heteropolisacharidai. Nauda, atstovai. Šešianariai heterociklai su deguonies atomu. Alkaloidai. Cheminė klasifikacija. Nukleozidai. Terpenoidai. Arseno organiniai junginiai. Magnio organiniai junginiai. Aukštesnes riebiosios rūgštys. Acetilenas. Benzenas, naftalinas. Kancerogeninės medžiagos. Halogenalkenai. Polihidroksiliai alkoholiai (etilenglikolis, glicerolis). Dihidroksiliai fenoliai (pirokatechinas, rezorcinas, hidrochinonas). α ir β naftoliai. Eteriai. Dietilis eteris. Tioliai. Amino alkoholiai. Kolaminas, cholinas, acetilocholinas. Tioeteriai. Aromatiniai aminai: anilinas, p-fenetidinas, difenilaminas. Alifatiniai aldehidai. Formaldehidas. Aldehido oksidacija vario ir sidabro hidroksidais. Jodoformas. Chloroformas. Benzo, nafto ir antrochinonai. Biuretas. Vaškai. p-aminofenolis. Aldoheksozių epimerizacija. Pirazolonas 5 ir jo dariniai. Pirazolonas. Tautomerija. Nikotino, izonikotino rūgštys. Furfurolas. Barbitūro rūgštis. N-metilintiksantinai. Nukleotidiniai kofermentai. Cholestano dariniai. Cholano ir pregnano dariniai. Estrano ir androstrano dariniai.
    Chemija, špera(16 puslapių)
    2008-03-21
  • Polimerai (6)

    Kopolimerizacija. Kopolimerizacijos konstantų nustatymas. Kopolimerizacijos sudėties atvejis. Komonomerų reaktingumas. Kopolimerų sudieties heterogeniškumas. Pusiausvyrinė polikondensacija. Nepusiausvyrinė polikondensacija. Techniniai polikondensacijos veikimo būdai.
    Chemija, špera(4 puslapiai)
    2006-06-21
  • Sidabras (3)

    Sidabras. Fizinės savybės. Cheminės savybės. Sidabro vartojimas. Sidabro radimas. Sidabro gamyba. Sidabro įrodymas. Sidabro junginiai. Sidabro halogenidai. Sidabras proistoriniais laikais. Auksas.
    Chemija, špera(5 puslapiai)
    2007-04-17
  • Taikomoji chemija

    Molekulių polingumas, polinės ir nepolinės molekulės, jų pvz., solvatacija. Tirpimo procesas, dipolio momentas, dielektrinė skverbtis, dujų tirpalai skysčiuose. Praskiestų tirpalų savybės. Elektrochemija. Elektrolitų skirstymas. Silpni elektrolitai, jų disociacijos konstanta. Disociacijos rodiklis pKa, ryšys tarp disociacijos laipsnio (Ostvaldo dėsnis). Stiprus elektrolitai: joninė atmosfera, osmosinis koeficientas f, aktingumas a, aktingumo koeficientas γ. Oksidacijos-redukcijos sistemos. Redokso potencialas, normalinis redokso potencialas. Elektrovaros jėgos prigimtis. Biologinės redokso sistemos. Cheminė kinetika. Reakcijų greičio priklausomybė nuo reaguojančių medžiagų koncentracijos, temperatūros. Cheminių reakcijų aktyvacijos energija, jų ypatumai biologinėse sistemose. Katalizė. Paviršiaus įtempimas ir paviršiaus energija. Dispersinės sistemos. Polimerų tirpalų savybės.
    Chemija, špera(5 puslapiai)
    2005-06-26
  • Titravimas

    Titrimetrinė analizė. Titravimo metodai. Darbinių tirpalų standartizavimas. Pagrindiniai titrimetrinės analizės metodai. Indikatoriai. Rūgštinės - bazinės sąveikos titravimo kreivės. Oksidacijos ir redukcijos metodai. Oksidacijos ir redukcijos metodo indikatoriai. Permanganatometrija. Permanganatometrijos metodo indikatoriai. Permanganatometrijos metodo taikymas. Jodometrija. Bromatometrija. Nusodinamasis titravimas.
    Chemija, špera(7 puslapiai)
    2006-03-14
  • Toksikologija (5)

    Toksikologija. Nuodingumas. Medžiagos pagal nuodingumą klasifikuojamos. Taikomoji nuodų klasifikacija, atsižvelgiant į medžiagų vartojimo sritį. Nuodų klasifikacija, atsižvelgiant į specifinį toksiškumą. Apsinuodijimų klasifikacija, atsižvelgiant į ligos sunkumo laipsnį. Apsinuodijimų klasifikacija, atsižvelgiant į klinikinę eigą. Nuodų tarpusavio sąveika. Nuodų patekimas į organizmą. Nuodų patekimas į kraują kertant biologines membranas. Nuodų pasiskirstymas. Biotransformacija. Metabolitai. Oksidacija. Redukcija. Hidrolizė. Konjugacija. Ekskrecija. Šalinimo būdai. Grafikas. Grafikas. Inkstai. Kepenys. Plaučiai. Toksiškumo dozės nustatymas. Dvifazės kreivės. Kancerogenezė. Radiacija. Infraraudonoji radiacija. Ultravioletinė radiacija. Lazerio spinduliavimas. Radijo dažnumo elektromagnetinė radiacija. Jonizuojanti radiacija. Natūralūs toksinai. Gyvatės nuodai. Grybai. Toksinį klasė. Natūralūs narkotikai. Nuodingi augalai.
    Chemija, špera(10 puslapių)
    2006-11-21
  • Toksikologija (7)

    Teršalai. Sunkiųjų metalų toksiškumas. Švinas. Gyvsidabris. Kadmis. Arsenas. Pesticidai. Chloroorganiniai junginiai. Fosfoorganiniai pesticidai. Arseno junginiai. Radionuklidai. Patekimo būdai. Radionuklidų pasiskirstymas organizme. Pašalinimas. Nitratų, nitritų, nitrozaminų toksiškumas. Apykaita gamtoje. Aplinkos užteršimas nitritais ir nitratais. Nitratų ir nitritų poveikis sveikatai. Nitrozoaminai. Nitrozo junginių susidarymas. Mikotoksinai. Užsikrėtimo galimybės. Alfatoksinai. Aflatoksinų poveikis. Ochratoksinai. Pelėsių Fusarium mikotoksinai. Mikotoksinai, kuriuos produkuoja pelėsis Penicilium. Organiniai pramonės teršalai. Policikliai angliavandeniliai. Chlorinti difenilai ir dioksinai. Polichlordifenilai. Dioksinai. Pentachlorfenolis. Alerginių reakcijų ir maistų alergenų apibūdinimas. Dažniausi maisto alergenai. Žuvis ir jos produktai. Mėsa. Grūdų ir ankštinių augalų produktai. Vaisiai, daržovės ir uogos. Riešutai. Prieskoniai. Alkoholiniai gėrimai. Mikroorganizmai.
    Chemija, špera(6 puslapiai)
    2007-03-23
  • Toksikologinė chemija

    Toksikologinė chemija. Jos turinys ir ryšys su kitomis mokslo kryptimis. Toksikologinės chemijos tiriamųjų objektų įvertinimas ir išankstiniai bandymai. Nuodingųjų medžiagų "izoliavimas", jo etapai. Nuodingųjų medžiagų išskyrimas distiliacija vandens garais. Teoriniai pagrindai ir išskyrimo atlikimas. Tyrimo objektai. Objektų konservavimas. Ekshumacija. LR teismo ekspertizių centras ir Valstybinė teismo medicinos tarnyba. Šiose teismo ekspertizės įstaigose atliekamos ekspertizės. Ekspertizės, jų klasifikavimas. Nutartis atlikti ekspertizę, ekspertizės medžiagos pateikimas. Teismo ekspertas(TE). Teismo ekspertizės rezultatų įforminimas. Vandenilio cianido rūgštis ir cianidai. Savybės, išskyrimas, kokybinis ir kiekybinis nustatymai, toksikologinė reikšmė, metabolizmas, priešnuodžiai ir mirtinos dozės (8 punktai). Savybės. Chlorinti angliavandeniliai. Savybės. Metanalis. Acetonas. Savybės. Fenolis. Metanolis. Etanolis. Etandiolis.
    Chemija, špera(11 puslapių)
    2011-11-14
  • Toksinai

    Nuolatiniai augalinių produktų komponentai. Medžiagos, veikiančios mineralinių elementų apykaitą. Oksalatai. Fitatai. Mineralokortikoidų stimuliatoriai. Goitrogenai. Alkaloidai. Steroidiniai. Purino alkaloidai. Fitoaleksinai. Fermentų inhibitoriai ir toksiški baltymai. Lėktinai (hemagliutininai). Cianogeniniai glikozidai. Fenoliai ir fenolių junginiai. Taninai. Gosipolis. Kiti fenoliniai junginiai. Toksiškos maistinės medžiagos ir vitaminų antagonistai. Biogeniniai aminai ir toksiškos aminorūgštys. Kenksmingi riebalai ir cukrus. Vitaminų antagonistai. Kitos toksiškos augalų medžiagos ir natūralūs kancerogenai. Saponinai. Miristicinas. Vicinas. Nitratai ir nitritai. Estrogenai. Grybų toksinai. Jūrų gyvūnų toksinai. Gonautoksinas. Žuvų nuodai ir žuvų siguatoksiškumas. Skombroidinių apsinuodijimų priežastys. Pagrindiniai toksikologijos principai. Toksiškumas. Toksikokinetika ir toksikodinamika. Nuodų patekimo į organizmą būdai ir jų rezorbcija. Nuodų pasiskirstymas. Nuodingų medžiagų metabolizmas. Nuodų klasifikacija ir veikimas. Natūralių maisto komponentų toksiškumas. Baltymų toksiškumas. Angliavandenių toksiškumas. Riebalų toksiškumas. BIiologiškai aktyvios medžiagos. Mikroelementų toksiškumas. Mikotoksinai. Aflatoksinai. Aflatoksinų poveikis. Ochratoksinai. Pelėsių Fusarium nikotoksinai. Trichotekcenas. Zearalenonas. Moniliforminas. Citrininas. Patulinas. Penecelino rūgštys.
    Chemija, špera(10 puslapių)
    2005-11-18
  • Žalingos medžiagos maisto produktuose

    Metalų toksiškumas. Švinas. Gyvsidabris. Kadmis. Arsenas. Perdirbimo įtaka maisto produktų saugai. Kenksmingi junginiai susidarantys maisto produktus apdorojant ir laikant. Nitrozoaminai ir kiti nitrojunginiai. Policikliai aromatiniai angliavandeniliai. Bakterinės kilmės pavojai. Mikrobinių maistinės kilmės ligų apibūdinimas. Infekcijos. Intoksikacijos. Salmonelės (Salmonella) maiste ir šios mikroorganizmo sukeltos ligos. Parafitas. Gastroenteritas. Auksiniai stafilokokai (Stafilococcus) ir jų sukelti apsinuodijimai. Botulizmas. Closstridium perfrigens. Kitų mikroorganizmų sukeliamos ligos. Virusinės maisto infekcijos. Kovos su mikrobinėmis maisto produktų ligomis priemonės. Galvijų spongioforminė encefalopatija GSE (smegenų kempinligė). maisto produktų teršalai. Žemės ūkio chemizavimo medžiagos. Nitratai ir mineralinių trąšų įtaka jų kiekiui maisto produktuose. Nitratų ir nitritų toksikologija. Pesticidai. Gyvulininkystės chemizavimo liekanos. Maisto priedai ir jų toksikologinis įvertinimas. Maisto priedų apibūdinimas. Skonio ir aromato priedai. Kvapiosios medžiagos. Skonį stiprinančios medžiagos. Saldikliai.
    Chemija, špera(10 puslapių)
    2006-01-12
  • Puslapiai:
  • 1
  • 2
  • 3
Puslapyje rodyti po