(55 darbai)
(4 puslapiai)
Analizinė chemija. Tikslas. Metodai. Kokybinė analizė. Selektyvi reakcija. Grupinis reagentas. Anijonų grupės. Tirpalų koncentracijos. Molinė koncentracija. Normalinė koncentracija. Masių veikimo dėsnis. Kompleksiniai junginiai. Kompleksinių junginių izomerija. Kompleksinių junginių stabilumas. Kompleksinių junginių panaudojimas analizinėje chemijoje. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Analizinė chemija. Analizinės chemijos metodai. Reikalavimai analizinei chemijai. Reagentų ir reakcijų rūšys. Sisteminė ir nesisteminė analizė. Analizinių operacijų atlikimo technika. Liepsnos reakcijos. Analizinių reakcijų jautrumas. Faktoriai, nuo kurių priklauso reakcijos jautrumas. Jonų analitinės savybės. Veikiančių masių dėsnis. Cheminė pusiausvyra. Cheminės reakcijos požymiai. Rūgščių ir bazių teorijos. Brionstedo ir Lauri teorijos. Autoprotolizė (autojonizacija). Stiprių ir silpnų elektrolitų tirpalai. Osvaldo praskiedimo dėsnis. Buferiniai tirpalai. Buferinių tirpalų talpa. Stiprių elektrolitų teorija. Cheminė pusiausvyra heterogeninėje sistemoje. Nuosėdų susidarymo sąlygos. Bendrų ir pašalinių jonų įtaka menkai tirpių junginių tirpumui. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Stratosfera. Fotocheminis smogas. Šiltnamio efektas. 59 klausimai ir atsakymai. Skaityti daugiau(22 puslapiai)
Mėginių paėmimas. Oro mėginių paėmimas. Iškritų mėginių paėmimas. Miškų dirvožemio mėginių paėmimas. Lauko dirvožemio mėginių paėmimas. Srauto reguliavimas ir stabilizavimas, absorberiai. Paviršinis vanduo. Požeminis vanduo. Geriamasis vanduo. Nuotekos. Vandens mėginių paruošimas analizei. Organinės medžiagos vandenyje, PH. Savitasis elektros laidis. Visuminis azotingumas, fosforingumas. Oro teršalai. Dirvožemis. Mėginių koncentravimo metodai. Cheminių teršalų kokybinio ir kiekybinio nustatymo metodai. Radiometriniai spektrinės analizės metodai. Chemiliuminescencija. Infraraudonoji spektroskopija. Rentgeno spektroskopija. Gravimetrija. Titrimetrija. Fotometrija. Dujų chromatografija. Atominė absorbcinė spektroskopija. Elektromagnetiniai analizės metodai. Potenciometrija. Kulonometrija. Poliarografija. Konduktometrija. Skaityti daugiau(13 puslapių)
Baltymų biologinės funkcijos, elementinė sudėtis, kiekis organizme. Aminorūgščių bendroji charakteristika, struktūra, klasifikacija. Pirminė baltymų struktūra. Biologiškai svarbūs peptidai. Antrinė, tretinė ir ketvirtinė baltymų struktūra. Baltymų klasifikacija. Imunoglobulinai (antikūnai). Kolagenas. Elastinas. Keratinai. Baltymų biologinė reikšmė. Baltymų kiekis įvairiuose maisto produktuose. Baltymų virškinimas, aminorūgščių rezorbcija. HCl susidarymo mechanizmas, biologine reikšmė. Virškinimo reguliavimas. Baltymų puvimo produktų susidarymas storojoje žarnoje ir jų detoksinimas. Aminorūgščių šaltiniai ir jų vartojimas. Pakeičiamosios ir nepakeičiamosios aminorūgštys. Azoto pusiausvyra. Aminorūgščių deamininimo būdai, jų trumpa charakteristika. Tiesioginis aminorūgščių oksidacinis deamininimas. Netiesioginis aminorūgščių oksidacinis deamininimas. Aminotransferazių aktyvumo nustatymo kraujo serume diagnostinė reikšmė. Pagrindiniai amoniako šaltiniai organizme. Karbamido (ureos) sintezė. Kiti amoniako detoksinimo būdai organizme. Aminorūgščių dekarboksilinimo būdai. Biogeninių aminų inaktyvavimas. Aminooksidazės, jų inhibitoriai – vaistai. Serotonino sintezė, sintezė, biologinis vaidmuo. Katecholaminų sintezė, biologinis vaidmuo. Histamino sintezė, biologinis vaidmuo. GABA (g-aminobutirato) sintezė, biologinis vaidmuo. Aminorūgščių beazotinės liekanos metabolizmas. Gliukogeninės ir ketogeninės aminorūgštys. Kreatino sintezė, biologinis vaidmuo. Baltymų apykaitos reguliavimas. Parenteralinis maitinimas. Aminorūgštys – vaistai. Hb ir Mb struktūra ir funkcijos. Hb junginiai. Boro efektas. Fiziologiniai ir anomalieji Hb tipai. Hemoglobinozės. Hb sintezė. Fe apykaita žmogaus organizme. Hemo skilimas. Laisvasis ir surištasis bilirubinas, jo nustatymo diagnostinė reikšmė. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Jonizacinės kameros. Dujų išlydžio skaitikliai. Scintiliacinis jonizuojančios spinduliuotės metodas. Cheminis jonizuojančios spinduliuotės aptikimo metodas. Puslaidininkis, liuminescencinis, kolorimetrinis aptikimo metodai. Kosminė spinduliuotė. Vidinių apšvitos dozių skaičiavimas. Tef esmė, apskaičiavimas. Apšvitos dozės gyventojams. Ekspozicinė dozė. Sugertoji dozė. Lygiavertė dozė. Svorio audinių jautrio daugiklio esmė apskaičiuojant efektyviąją dozę. Radioaktyvios medžiagos, savitasis ir tūrinis aktyvumas. Elektringųjų dalelių sąveika su medžiaga. Neelektringųjų dalelių sąveika, alfa virsmas, savybės. Beta virsmai, dalelių savybės. Elektrono pagava. Radioaktyvaus skilimo pastovioji ir pusėjimo trukmė. Radioaktyvios šeimos. Radioaktyvaus skilimo dėsnis. Natūralūs ir dirbtiniai jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai. Radonas. Mėginių aktyvumo ir savitojo aktyvumo nustatymas. Elektronų išsidėstymas atome. Branduolio sudėtis branduolinės jėgos. Maisto produktų bandinių atrinkimo metodai. Pašarų atrinkimo metodai. Dirvožemio atrinkimo metodai. Vandens bandinių atrinkimo metodai. Bandinių įpakavimo, gabenimo taisyklės. Izotopai, izobarai, izotonai, izomerai. Gama spinduliuotės savybės. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Gliukozės aktyvinimas. Fruktozė įjungiama į glikolizę. Galaktozės įjungimas į glikolizę. Glicerolio įjungimas į glikolizę. Glikogenolizė. Piruvatdihidrogenazės kompleksas. Baltymų sintezė. Ribosomos. Skaityti daugiau(31 puslapis)
Biologinių membranų apibūdinimas ir svarbiausios funkcijos. Svarbiausi membranų struktūros bruožai. Biologinių membranų struktūra. Skystamozaikinis membranų modelis. Membranų lipidai ir baltymai. Pasyvioji ir palengvintoji pernaša pro membranas. Baltymai nešikliai ir kanalo baltymai. Jonų kanalai. Aktyvioji pernaša pro membraną. Širdį veikiančių glikozidų veikimo mechanizmas. Aktyvioji pernaša pro membranas. Pirminė, antrinė ir tretinė aktyvioji pernaša. Endocitozė ir egzocitozė. Medžiagų ir energijos apykaitos bendra charakteristika. Katabolizmas ir anabolizmas. Ląstelės energetiniai resursai. Pagrindinių maisto medžiagų katabolizmo schema, stadijos. Biologinės oksidacijos būdai gyvame organizme. Biologinės oksidacijos ir oksidacijos negyvojoje gamtoje skirtumai. Mitochondrijų kvėpavimo grandinės struktūra ir funkcijos. Kvėpavimo grandinės substratai ir inhibitoriai. Mitochondrijų struktūra ir funkcijos. Oksidacinis ir substratinis fosforilinimas. Mitčelo oksidacinio fosforilinimo hipotezė. Oksidacinio fosforilinimo veiksmingumas. Oksidacijos ir fosforilinimo procesų atskyrimas. Skyrikliai. Fosforilinimo inhibitoriai. Pernašos sistemos mitochondrijų membranose. Redukuotų ekvivalentų pernaša pro mitochondrijų membranas. Angliavandenių virškinimas rezorbcija. Angliavandenių virškinimo ir rezorbcijos sutrikimai. Gliukozės šaltiniai ir jos panaudojimo kelių organizme schema. Glikolizė, reakcijų seka, reguliavimas, energetinė vertė. Glikogenolizė, reakcijų seka, reguliavimas, energetinis balansas. Glikogeno fosforilazės aktyvinimo mechanizmas. Alkoholinis rūgimas: reakcijų seka. Alkoholio metabolizmas. Piruvato oksidacinis dekarboksilinimas: piruvatdehidrogenazės komplekso sudėtis, reakcijų seka, reguliavimas. Krebso ciklas: reakcijų seka, reguliavimas, biologinė reikšmė, energetinė vertė. Aerobinio gliukozės skaidymo schema, energetinė vertė, biologinė reikšmė. Pentozinis gliukozės skaidymo kelias: reakcijų seka, reguliavimas, biologinė reikšmė. Gliukoneogenezės šaltiniai. Gliukoneogenezė iš pieno rūgšties ir glicerolio: reakcijų seka, reguliavimas. Glikogeno sintezė. Glikogeno sintazės aktyvumo reguliavimo mechanizmas. Glikolizės ir gliukoneogenezės tarpusavio ryšys organizme. Kori ciklas. Gliukozės kiekio kraujyje reguliavimas. Fotosintezės bendroji charakteristika, fazės. Fotosintezės ir ląstelinio kvėpavimo skirtumai. Fotosintezė: šviesoje vykstančios reakcijos. Ciklinė ir neciklinė elektronų perneša elektronų pernašos grandinėje. Fotofosforilinimas. Fotosintezė: tamsoje vykstančios reakcijos. Kalvino ciklas. Fotosintezės reguliavimas, biologinė reikšmė. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Aminorūgštys, fizikinės cheminės savybės. Baltymų pirminė ir antrinė struktūros. Baltymų tretinė ketvirtinė struktūros. Fibriliniai baltymai. Baltymų tretinės struktūros susidarymas. Fermentinės katalizės esmė. Fermentinės reakcijos greičio priklausomybė nuo temperatūros. Fermentų inhibitoriai. Fermentų kofaktoriai. Fermento aktyvus centras, jo veikimo mechanizmas. Nukleorūgščių sudėtis. DNR struktūra. RNR struktūra. DNR biosintezė. Baltymų biosintezė. Aktyvi perneša pro membranas. Glikolizė. Fermentacija. Trikarboksirūgščių ciklas. Oksidacinis fosforilinimas. ATP sintazė, struktūra, veikimo mechanizmas. Riebalų katabolizmas. Riebalų anabolizmas. Skaityti daugiau(23 puslapiai)
Fermentų katalitinio veikimo esmę sudaro. Fermentų veikimo specifiškumas. Fermentinės reakcijos greitis. Fermentų inhibicija. Fermentų klasifikacija ir nomenklatūra. Fermentų aktyvumo reguliavimas organizme. Nukleorūgščių hidrolizės produktai. Nukleotidai, nukleozidai. DNR struktūra ir funkcijos. DNR replikacija. Replikacija. RNR klasifikacija, struktūra ir funkcijos. RNR transkripcija. Atvirkštinė transkripcija baltymų biosintezė. Restrikcijos endonuklezės. DNR/RNR modifikacijos fermentai. Vandenyje ir riebaluose vitaminai. Vitaminai ir jų vaidmuo fermentinėse reakcijose metalų vaidmuo biocheminėse reakcijose. Mikro-makro. Makro- ir mikroelementai. Steroidai. Biologinės membranos. Hormonai. Bendra medžiagų apykaitos charakteristika. Katabolizmas, anabolizmas. Ląstelės energetika. Makroenergetiniai junginiai. ATP. Angliavandenių skilimas virškinimo trakte. Glikogeno biosintezė. Glikolizė (10 pagrindinių reakcijų). Glikolizė (anaerobinės sąlygos). Pirovynuogių rūgšties kitimas aerobinėmis sąlygomis. Glikolizės reguliavimas. Pentozinės gliukozės skilimo ciklas, reguliavimas. Gliukoneogenezė, reguliavimas. Oksidacinis fosforilinimas. Cheminė osmoso teorija. Baltymų skilimas virškinimo trakte. Proteazės AR peramininimas. Šlapalo ciklas. Aminorūgščių biosintezė. Lipidų skilimas virškinimo trakte. Lipazės. Lipolizė. Kaip veikia fermentas ribonukleazė A (I). Kaip veikia fermentas dezoksiribonukleazė I. Kaip nukleorūgštis skaldo fermentai fosfodiesterazės. Nukleorūgščių skilimas virškinimo trakte. Kaip vyksta pirimidino bazių sintezė. Kokie pigmentai sugeria matomą šviesą augalų lapuose? Kaip skirstomi? Kokie augalai vadinami C3 augalais? Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Baltymai. Baltymų katabolizmas virškinimo trakte. Baltymų monomerų – aminorūgščių pasisavinimas audinių ląstelėse. Baltymų biosintezė. Baltymų biosintezės reguliacija. Fermentai. Fermentų klasifikacija ir nomenklatūra. Fermentinės katalizės mechanizmas. Fermentinių reakcijų kinetika. Fermentinių reakcijų reguliacija. Izofermentai. Vitaminai. Skaityti daugiau(44 puslapiai)
Medžiagų ir energijos apykaitos bendra charakteristika. Katabolizmas ir anabolizmas. Ląstelės energetiniai resursai. Mitochondrijų kvėpavimo grandinės schema. Kvėpavimo grandinės substratai ir inhibitoriai. Mitochondrijų struktūra ir funkcija. Oksidacinis ir substratinis fosforilininmas. Mitčelo oksidacinio fosforilinimo hipotezė. Oksidacinio fosforilinimo veiksmingumas. Oksidacijos ir fosforilinimo procesų atskyrimas. Skyrikliai. Fosforilinimo inhibitoriai. Mitochondrijų pernašos sistemos. Redukuotų ekvivalentų pernaša pro mitochondrijų membranas. Gliukozės šaltiniai ir jos panaudojimo kelių organizme seka. Glikolizė: reakcijų seka, biologinė reikšmė. Glikolizės schema, reguliavimas. Glikolizė eritrocituose. Glikolizės energetinis balansas ir biologinė reikšmė. Glikogenolizė. Glikogeno fosforilazės aktyvumo mechanizmas. Alkoholinis rūgimas. Krebso ciklas. Krebso ciklo reguliavimas. Aerobinio gliukolizės skaidymo schema, energetinė vertė, bio reikšmė. Pentozinis gliukozės skaidymo kelias. Gliukoneogenezės. Glikolizės ir gliukoneogenezės tarpusavio ryšys organizme. Kori ciklas. RR – beta oksidacija. Lipidų peroksidinė oksidacija. Aktyviosios deguonies formos. Ląstelės antioxidacinė apsauga. Antioxidantai. Acetil-KoA šaltiniai ir jo pernešimas iš mitochondrijų į citoplazmą. Fosfolipidų sintezė. Cholesterolio sintezė. Biol vaidmuo, apykaitos reguliacija. Cholesterolio sintezes reguliacija. AR šaltiniai ir jų panaudojimas. Pakeičiamos ir nepakeičiamos AR. Azoto pusiausvyra. AR deamininimo būdai. Pagrindiniai NH3 šaltiniai organizme. Karbamido (ureos biosintezė). NH3 detoksinimo būdai. Karbamido sintezė. AR dekarboksilinimo būdai. Biogeniai aminai, jų biologinė reikšmė. Jų inaktyvavimas. Aminooksidazės, jų inhibitoriai – vaistai. Beazotinės liekanos metabolizmas. Purino nukleotinų biosintezės šaltiniai. IMP biosintezė. Purino nukleotidų skilimas. Podagra. Priežastys, vaistai. Pirimidino nukleotidų sintezės šaltiniai. UTP ir CTP sintezė. CTP biosintezė. Deoksiribonukleotidų sintezė. Ribonukleotidrereduktazės regeneravimas. Deoksiribonukleotidų biosintezės reguliacija. Pirimidino nukleotidų skilimas. DNR biosinteze (replikacija). DNR replikacijos inhibitoriai. DNR reparacija. Replikacijos inhibitoriai. Prokariotų ir Eukariotų RNR biosintezė. Potranskripcinės RNR modifikacijos. Transkripcijos inhibitoriai. Prokariotų RNR sintezė. Potranskribcinės RNR modifikacijos. Genetinis kodas, jo savybės. Mutagenai. Genų mutacijos, jų pasekmės. Supratimas apie molekulines ligas. B biosintezė. Potransliacinis polipeptidionės grand subrendimas. Transliacijos inhibitoriai. Transliacijos inhibitoriai. Genų inžinerija: bendras supratimas, metodų stadijos, pritaikymas. Signalinių molekulių veikimas per viduląstelinius receptorius. Signalinių molekulių veikimas per adenilatciklazės sistemą. G-baltymai. Fosfodiesterazių inhibitoriai - vaistai. Signalinių molekulių veikimas per fosfolipazės C sistemą. Kalmodulino vaidmuo metabolizmo reakcijose. Signalinių molekulių veikimas per guanilatciklazės sistemą. Prieširdžių natriurezinio peptido (PNP) veikimas. Tiroksinas ir kiti jodtironinai. Kalcitriolis, parathormonas ir kalcitoninas. Gliukagonas. Insulinas. Kasos hormoninės funkcijos sutrikimai. Atriopeptidai. Kininai. Hipertonija, nuo jos vaistai. Kininai. Renino angiotenzinų sistema. Kiaušidžių funkcijos sutrikimo pasekmės. Sėklidžių funkcijos sutrikimų pasekmės. Skaityti daugiau(14 puslapių)
Halogeninti angliavandeniliai. Chloretilis – Aethylii chloridum – C2H5Cl. Chloroformas – Chloroformium (pro narcosis) – CHCl3. Ftorotanas – (1, 1, 1 – trifluor – 2 – chlor – brom – etanas) – Phthorothanum CF3-CHBrCl. Trichloretilenas (trilenas, narkogenas) – Trichlorethylenum – CCl2=CHCl. CHJ3 – jodoformas – Jodoformium. Formaldehidas – Formaldehydi solutio 35 – 40% - HCHO. Heksametilentetraaminas – Hexamethylentetraaminum (Urotropinum, Hexaminum) - (CH2)6N4. Chloralio hidratas - (Chlorali hydras) - CCl3-CH(OH)2. Citralis – Citralum (CH3)2C=CH-(CH2)2-C(CH3)=CH-CHO. Alkoholiai. Etanolis – Ethanolum 96%. Bevandenis etanolis – Ethanolum anhydridum 96,5% C2H5OH. Glicerolis – Glycerolum 85%. Eteriai. Dietilo eteris – Aether anaestheticus, Aether medicinalis C2H5-O-C2H5. Dimedrolis (Diphenhydramini hydrochloridum – Dimedrolum) (C6H5)2CH-O-(CH2)-N(CH3)*HCl. Alifatinės eilės aminorūgštys. Gliutamino rūgštis – Acidum glutaminicum HOOC-CH2-CH2-CH(NH2)-COOH. Aminalonas – Aminalonum H2N-CH2-CH2-CH2-COOH. Amino kaprono rūgštis – Acidum aminocapronicum NH2-CH2-(CH2)4-COOH. Cisteinas – Cysteinum HS-CH2-CH(NH2)-COOH. Acetilcisteinas – Acetylcysteinum – HS-CH(NH-CO-CH3)-COOH. Metioninas – Methioninum CH3-S-CH2-CH2-CH(NH2)-COOH. Poliaminokarboninės rūgštys. Tetracino kalcio druska – Tetracinum calcium. Pentacinas – Pentacinum. Alifatinių karboninių rūgščių farmaciniai preparatai. Kalio acetatas – Kalii acetas CH3-COOK. Natrio ir ličio oksibutiratai – Natrii (Litii) oxybutyras HO-CH2-CH2-CH2-COONa (Li). Kalcio laktatas – Calcii lactas (CH3-CH(OH)-COO)2Ca*5H2O. Natrio citratas – Natrii citras. Kalcio gliukonatas – Calcii gluconas. Alifatiniai esteriai. Amilnitritas – Amylii nitras (CH3)2CH-CH2-CH2-O-N=O. Nitroglicerinas – Nitro glycerinum (Glyceroli trinitras). Glicerolio ir azoto rūgšties esteris. Kalcio glicerofosfatas – Calcii glycerophosphas. Amino alkoholių esteriai. Acetilcholino chloridas – Acetylcholini chloridum [CH3-COO-CH2-CH2-N+(CH3)3]Cl-. Karbacholinas – Carbacholynum [NH2-COO-CH2-CH2-N+(CH3)3]Cl-. Uretanai ir ureidai. Meprotanas – Meprotanum. Acikliniai ureidai. Bromizovalis – Bromisovalum (H3C)2CH-CHBr-CO-NH-CO-NH2. Terpenai. Mentolis – Mentholum. Validolis – Validolum. Terpinhidratas – Terpinum hydratum. Bicikliniai terpenai. Kamparas – Camphora. Bromcamphora – bromkamparas. Skaityti daugiau(34 puslapiai)
Oksidacijos-redukcijos reakcijos. Svarbiausi oksidatoriai ir reduktoriai. O-r reakcijų klasifikacija. Metalų gavimo iš rūdų chemija. Procesai. Elektrodinis potencialas. Elektrodas. Galvaniniai elementai. Nernsto lygtis. Metalo elektrodo potencialas. Galvaninių elementų poliarizacija ir depoliarizacija. Elektrolizė. Skilimo įtampa ir išlydžio potencialas. Procesai prie anodo ir katodo. Elektrolizės dėsniai. Elektrolizės praktinis taikymas. Metalų rafinavimas. Galvaniniai elementai. Sausieji hermetiniai elementai. Akumuliatoriai (rūgštiniai ir šarminiai). Kuro degimo elementai. Korozijos rūšys. Korozija dujose ir neelektrolituose. Elektrocheminė korozija. Koroziniai galvaniniai elementai. Atmosferinė ir požeminė korozija. Metalų korozija dėl grunte klaidžiojančių elektroninių srovių. Metalų apsaugos nuo korozijos būdai. Alavuotos ir cinkuotos skardos korozija. Cinkuotos skardos korozija. Apsauginės, metalinės metalų junginių ir nemetalinės dangos. Metalinių dangų gavimo būdai. Metalų legiravimas. Elektrocheminė apsauga. Depoliarizatoriai ir inhibitoriai. Elektrocheminiai procesai ant elektrodų. Elektrolizeris. Aliuminio korozinis atsparumas ir jo padidinimo būdai. Aliuminio panaudojimas technikoje. Juodvario gavimas ir jo rafinavimas elektrolizės būdu. Savybės ir panaudojimas technikoje. Mažo elektros laidumo medžiagos. Boras ir boratai. Anglis ir jos alotropinės atmainos. Karbidai ir jų klasifikacija. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Cheminė kinetika. Cheminės pusiausvyros poslinkis. La Šateljė principas. Grandininės ir fotocheminės reakcijos. Katalizė. Tirpalai. Tirpimo esmė ir medžiagų tirpumas. Silpni ir stiprūs elektrolitai. Tirpumo sandauga. Druskų hidrolizė. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Aktyvizacijos energija. Cheminė pusiausvyra. Le Šatelje principas. Tirpalai. Tirpimo energetika. Medžiagų tirpumas. Koncentracija. Gavimas. Koaguliacija. Oksidacijos laipsnis. Oksidacijos-redukcijos reakcijų pavyzdys. Tirpalų garų slėgis. Ebulioskopija. Krioskopija. Osmosas. Elektrolitai. Disociacija. Elektrolitai. Jonų reakcijos. pH nustatymas. Elektrolizė. Skaityti daugiau(40 puslapių)
Vandenilio halogenidai. Elementų halogenidai. Interhalogeniniai junginiai. Halogenų oksidai. Hipohalogenitinės rūgštys ir hipohalogenitai. Halogenatinės rūgštys ir halogenatai. Perhalogenatai. Deguonis. Oksidai. Siera. Junginiai. Sieros halogenidai ir okso halogenidai. Sieros oksidai. Sieros deguoninės rūgštys. Peroksomonosieros arba karo rūgštis. Tiosieros arba tiosulfatinė rūgštis. Ditioninė rūgštis. Sieros junginiai su azotu. Halogenai. Paplitimas ir gavimas. Savybės ir naudojimas. Anglis. Silicis. Hidroksidai. Deguoninių rūgščių druskos. Geležies pogrupio metalai. Kiti elementai bei jų junginiai. Skaityti daugiau(20 puslapių)
Vandenilis. Deguonis. Vandenilio atomo struktūra, izotopai. Sunkusis vanduo. Vandenilio junginiai su nemetalais. Vandenilio junginiai su metalais. Deguonies atomo struktūra, būdingi oksidacijos laipsniai. Deguonies junginiai su fluoru. Deguonies alotropinės modifikacijos ozonas. Jungties tipas O3 molekulėje, cheminės savybės. H2O molekulės struktūra. Vandens fizikinių ir cheminių savybių ypatumai. Vandenilio peroksidas: cheminė jungtis H2O2 molekulėje ir jos struktūra. O2 oksidacijos laipsnis H2O2 molekulėje. Vandenilio peroksido oksidacinės ir redukcinės savybės. VIIA grupės elementai. Halogenai. VIIA grupės charakteristika, remiantis jų padėtimi periodinėje sistemoje. Oksidacinių savybių kitimas eilėje F2,Cl2,Br2,J2. Halogenų junginiai gamtoje ir jų gavimas. Halogenų reakcijos su vandeniu, šarmais ir rūgštimis. Halogenų tarpusavio reakcijos. Junginiai su vandeniliu ir jų fizikinės–cheminės savybės. Kaip kinta vandenilio halogenidų rūgšties ir redukcinės savybės eilėje HF-HCl-HBr-HI? Halogenų vandenilių reakcijos su konc. H2SO4. Halogenų deguoniniai junginiai. Halogenų oksidų gavimas ir savybės. Kaip gaunami ir kokios deguoninių fluoro junginių OF2 ir O2F2 savybės. Halogenų deguoninės rūgštys. Kaip kinta patvarumas, rūgščių stiprumas ir oksidacinės savybės eilėje: HOCl-HOBr-HOI? HClO3, HBrO3, HIO3 oksidacinių savybių kitimas. Chloro rūgštis HClO4. Halogenų deguoninių rūgščių druskos. Gavimas, savybės ir panaudojimas. VI A pogrupės elementai. Chalkogenai. Bendros pogrupės savybės, remiantis jų padėtimi periodinėje sistemoje. Būdingi oksidacijos laipsniai. Papildomas gamtoje, junginiai. Gavimas technikoje ir laboratorijoje. Alotropinės sieros, seleno ir telurio modifikacijos. Molekulių kitimas šiose modifikacijose. Oksidacinių – redukcinių kitimas eilėje S-Se-Te-Po. Junginiai su vandeniliu. Kaip kinta šių junginių patvarumas, oksidacinės, redukcinės ir rūgštinės savybės nuo sieros vandenilio iki polonio vandenilio? Sieros vandenilis. H2S. Gavimas. Pusiausvyra vandens tirpaluose. Sulfidai, polisulfidai: savybės ir gavimas. Deguoniniai junginiai. Dioksidai ir jų savybės. Rūgščių stiprumas, redukcinės – oksidacinės savybės, jų druskos. SO2 gavimas ir panaudojimas. Sulfitinė rūgštis ir sulfitai. Deguoniniai junginiai. Jų gavimas, savybės. Rūgštinių jų oksidų savybių kitimas. Rūgščių stiprumas eilėje S-Se-Te. Sieros trioksidas; oleumas ir jo panaudojimas. Sieros rūgšties gamyba ir panaudojimas. Sieros rūgšties struktūra, savybės, sąveika su metalais ir nemetalais. Sulfatai. Natrio triosulfatas, jo molekulės struktūra, gavimas, savybės, redukcinės savybės. Polisieros rūgščių gavimas, jų molekulių struktūra, oksidacinės šių rūgščių ir jų druskų savybės. Chalkogenų chalkogenų halogenidai, jų reakcijos su vandeniu. VA grupės elementai. Bendra V A pogrupės elementų charakteristika. Būdingi oksidacijos laipsniai. Jų oksidacinių redukcinių savybių kitimas eilėje N-P-As-Sb-Bi. Azoto molekulės struktūra ir jo cheminis aktyvumas; būdingi oksidacijos laipsniai. Amoniakas: sintezė(pramonėje ir laboratorijoje): molekulės struktūra; vandens tirpalų savybės, NH4+ jonas. Pagrindinės cheminės reakcijos; reakcijos su O2, halogenais, metalais (nitridai). Amoniako dariniai; aminai; amidai; nitrilai; hidrazinas, hidroksilaminas, azotovandenilio rūgštis. NH3 analitinė charakteristika. Azoto deguoniniai junginiai. Oksidai (diazoto monoksidas N2O, azoto monoksidas NO, diazoto trioksidas N2O3, azoto dioksidas NO2, diazoto tetroksidas N2O4, diazoto pentoksidas N2O5) jų struktūra, savybės. Azoto (II) ir azoto (IV) gavimas ir savybės. NO2 dimerizacija. Rūgštis sudarantys azoto oksidai. Nitrito rūgštis, jos gavimas pramonėje ir laboratorijoje, savybės, stiprumas. Įvairių koncentracijų HNO3 (pvz., 3, 35, 70%) sąveika su nemetalais: siera, selenu, fosforu. Karališkasis vanduo: kaip jis veikia auksą ir platiną? Fosforas. Alotropinės modifikacijos ir jų tarpusavio kitimai. Gamtiniai fosforo junginiai ir mineralai. Fosforo ir jo junginių panaudojimas. Junginiai su vandeniliu: fosfinai, jų druskos, sąveika su vandeniu. PH3ir NH3 skirtumai. Fosforo oksidai( difosforo trioksidas P2O3;difosforo tetroksidas P2O4: difosforo pentoksidasP2O5). Fosforinė rūgštis H3PO3. Fosforo deguoninės rūgštys: orto- (H3PO4): piro-(H4P2O7) ir metafosforo (HPO3) rūgštis. Fosfatai, gavimas, savybės: analitinė charakteristika. Hipofosfitinė rūgštis H3PO2. Fosforo halogenidai. Fosforonės trąšos. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
VIB grupė. Savybės. Junginiai. VII B grupė. Savybės. junginiai. VIIIB grupė. Geležis ir kobaltas. Savybės. Junginiai. VIIIB grupė -platinos šeimos metalai - rutenis, rodis, paladis, osmis, iridis, platina. Rutenio ir osmio junginiai. Radžio ir iridžio junginiai. Skaityti daugiau(18 puslapių)
Trąšų (chemijos) pramonė Lietuvoje. Trąšų skirstymas. Azoto trąšos, jų gamyba Jonavos "Achemoje". Fosforo trąšos, jų gamyba Kėdainių "Lifosoje". Kalio trąšos. Maisto elementų kiekio skaičiavimas trąšose. Cheminė termodinamika. Medžiagos vidinė energija. Entalpijos pokytis. Termocheminės reakcijų lygtys. Heso dėsnis. Išvados iš Heso dėsnio. Reakcijų greičio priklausomybė nuo koncentracijos. Veikiančių masių dėsnis. Reakcijų greičio priklausomybė nuo temperatūros. Van Hofo taisyklė. Katalizatorių įtaka reakcijų greičiui. Cheminė pusiausvyra. Skaičiavimai, taikant veikiančiųjų masių dėsnį. Le Šatelje principas konkrečioms reakcijoms. Tirpalų koncentracijų reiškimo būdai. Neelektrolitų tirpalai. Elektrolitų tirpalai. Sočiųjų garų slėgio depresija virš tirpalo. Raulio dėsnis. Osmoso reiškinys. Van Hofo dėsnis. Tirpalo virimo temperatūros pakilimas ir stingimo depresija. II Raulio dėsnis. Elektrolitų tirpalų dėsniai. Vandens elektrolitinė disociacija. Buferiniai junginiai, jų sudėtis, savybės. Tirpalų stingimo ir virimo temperatūros skaičiavimai taikant Raulio dėsnį, Buferinių tirpalų pH ir buferinės talpos skaičiavimai. Koloidinių tirpalų sistemos, klasifikacija, savybės. Koloidinių tirpalų koguliacija, peptizacija, tiksotropija, sinerezė. Micelės sandara, jos užrašymas konkrečiu atveju. Kokybinės analizės tikslai. Kokybinės reakcijos ir reagentai. Kompleksiniai junginiai, sudėtis, panaudojimas, oksidacijos ir redukcijos reakcijos. Koroziniai procesai, apsaugos nuo korozijos būdai. Korozinių procesų užrašymas. Konkrečių oksidacijos – redukcijos reakcijų rašymas elektronų balanso metodu. Anglies organinių junginių klasifikavimas. Alkoholių, organinių rūgščių, aldehidų, eterių, fenolių skirstymai bei savybės. Angliavandenių savybės, skirstymas, biologinė reikšmė. Aminų ir rūgščių skirstymas, biologinė reikšmė. Heterocikliniai junginiai. Jų sandara, panaudojimas. Azoto ciklas gamtoje. Svarbesni junginiai, biologinė reikšmė. Nitratai ir nitritai gamtoje. Fosforo svarbesnieji junginiai. Sieros svarbesnieji junginiai. Anglies ciklas gamtoje. Svarbesni junginiai, biologinė reikšmė, šiltnamio efektas. Metalai, jų aktyvumo eilė ir sąveika su rūgštimis. Sunkieji metalai aplinkoje – metalai kaip mikroelementai ir kaip teršalai. Pavojingų medžiagų ženklinimas, klasifikavimas, saugos duomenys, lapai, saugos, rizikos fazės. Stambiamolekuliniai junginiai. Skaityti daugiau
