Šperos.lt > Chemija > Chemijos konspektai
Chemijos konspektai

(35 darbai)

Biochemija (10)Ląstelių sandara ir cheminė sudėtis. Organiniai polimerai ir monomerai. Išorinės ir vidinės medžiagų apykaitos dėsningumai. Katabolinės ir anabolinės reakcijos. Bioenergetikos (biocheminės termodinamikos) bendri dėsningumai. Maisto produktų energetinė vertė ir kaloringumas. Nukleorūgštys, jų sandara, klasifikacija ir funkcijos organizme. Baltymai, jų cheminė sudėtis, klasifikacija, struktūra ir funkcijos organizme. Baltymai maisto produktuose ir jų katabolizmas virškinimo trakte. Baltymų pasisavinimas ir apykaita audinių ląstelėse. Baltymų biosintezė ir jos reguliacija. Fermentų sandara, funkcijos organizme ir klasifikacija. Fermentinės katalizės mechanizmas ir fermentinių reakcijų kinetika. Angliavandeniai maisto produktuose ir jų apykaita virškinamajame trakte. Monosacharidų (gliukozės) anaerobinė apykaita ląstelėse ir jos energetinis efektas. Monosacharidų (gliukozės) aerobinė apykaita organizme ir jos energetinis efektas. Angliavandenių apykaitos reguliacija. Insulino ir gliukagono vaidmuo. Lipidų struktūra, ypatybės ir klasifikacija. Lipidai maisto produktuose ir jų hidrolizė — virškinimo trakte. Riebalų rūgščių apykaita ląstelėse ir jos energetinis efektas. Vitaminai, jų klasifikacija ir biologinės funkcijos organizme. Hormonai, jų sintezės vieta ir klasifikacija. Medžiagų apykaitos reguliacija ir hormonai (insulinas, gliukagonas, stresi hormonai). Glikogenolizės, glikolizės ir lipolizės reakcijų reguliacija. Adrenalino poveikis. Proteinogenezės ir glikogenezės reakcijos reguliuojantys hormonai ir fermentai. Medžiagų ir energijos apykaitos reakcijų tarpusavio ryšys. Katabolinių ir anabolinių reakcijų koordinacija. Grandininės reakcijos. Medžiagų pernešimas per membranas. Palengvinta ir aktyvi pernaša. ATP sintezė ir panaudojimas ląstelėje. Substracinis ir oksidacinis ADP fosforilinimas. Raumenų veiklos bioenergetiniai procesai, ATP suvartojimas ir resintezė įvairaus intensyvumo darbe. Anaerobiniai ATP resintezės būdai. Aerobiniai ATP resintezės būdai, naudojant glikogeną, riebalų ir amino rūgštis. Anaerobinių ir aerobinių ciklinių pratimų bendra charakteristika. Anaerobinį darbingumą užtikrinantys ir limituojantys faktoriai. Pieno rūgštis. Metabolinė acidozė, ph pokyčiai. Buferinės sistemos, reguliuojančios acidozę. Pieno rūgšties susidarymas. Aerobinį darbingumą užtikrinantys ir limituojantys faktoriai. Pagrindinių raumenų skaidulų kai kurios biocheminės charakteristikos ir jų vaidmuo ugdant greitumo, jėgos ir aerobinę ištvermę. Aerobinės ir anaerobinės ATP resintezės procesų santykis atliekant įvairaus galingumo ir trukmės pratimus. Deguonies pernaša į dirbančius raumenis ir suvartojimas raumenims dirbant. Deguonies deficitas ir skola. Tikroji ir tariamoji pastovioji deguonies suvartojimo būklė. Energetinių išteklių mobilizavimas dirbant įvairiu intensyvumu. Metabolinių – energetinių sistemų talpumas, galingumas, efektyvumas. Biocheminiai pokyčiai, atsirandantys dirbant, įvairiuose organuose ir audiniuose treniruočių metu. Greitoji ir ilgoji adaptacija. Raumenų ląstelių membranų laidumo pokyčiai. Biocheminiai pokyčiai širdyje, galvos smegenyse, griaučių raumenyse. Kepenų biocheminės būklės pokyčiai. Inkstų biocheminė būklė dirbant. Metabolinės acidozės kompensacija. Buferinės sistemos. Laktato neutralizavimas. Fizinių pratimų sisteminimas pagal biocheminių pokyčių pobūdį dirbant. Medžiagų ir energijos apykaitos reguliacija: ląstelinė, tarpląstelinė, viso organizmo lygmenyje. Biocheminiai pokyčiai organizme nuvargus ir atsigavimo periodu po varginančio darbo. Mitybos reikšmė greitam jėgų atidavimui. Atsigavimo procesų heterochronizmas. Superkompensacijos dėsnis. Sportininko darbingumo biocheminiai faktoriai. Sportininko darbingumo specifiškumas. Treniruočių poveikis sportiniam darbingumui. Greitasis, liekamasis ir kumuliatyvus treniruočių efektas. Amžius ir sportinis darbingumas. Biocheminiai pokyčiai įvairiame amžiuje. Sportininkų greitumo – jėgos savybių ugdymo biocheminis pagrindas. Aerobinės ištvermės biocheminiai pagrindai. Anaerobinės apykaitos slenkstis. Treniruoto organizmo biocheminė charakteristika. Aerobinių ir anaerobinių reakcijų seka griaučių raumenyse dirbant įvairiu intensyvumu skirtingą laiką (bendra schema) "mirties taškas" ir jo nugalėjimas. Raumenų skaidulų sandara, biocheminės savybės ir rekrutacijos ypatumai anaerobiniuose pratimuose. Raumens susitraukimo biocheminis mechanizmas. Medžiagų energijos apykaitos reakcijų vieta atskirose raumenų ląstelių struktūrose. Sportininkų racionalios mitybos pagrindai. Mitybos režimas metiniame treniruočių cikle. Sportininkų racionalios mitybos pagrindai. Mitybos režimas metiniame treniruočių cikle. Stresas. Biocheminiai pokyčiai streso metu. Angliavandenių apykaitos patologija. Baltymų patologija. Lipidų apytakos patologija. Kraujo patologija. Hipokinezija. Biocheminiai pokyčiai hipokinezijos metu. Hiperkinezija. Biocheminiai pokyčiai hiperkinezijos metu. Persitreniravimo sindromo biocheminiai ypatumai. Skaityti daugiau
Biochemija (12)Žmogaus organizmo biocheminė sudėtis. Polimerai. Monomerai. Ląstelių ir subląstelių struktūrų cheminė sudėtis. Ląstelių cheminė pusiausvyra. Maisto medžiagos. Medžiagų ir energijos apykaitos bendrieji dėsningumai. Bioenergetikos ir termodinamikos bendrieji dėsningumai – žmogaus gyvybinės veiklos pagrindas. Laisvosios energijos koncepcija. Makroenerginiai fosfatai. Trys energetinės sistemos (fosfageninė, anaerobinė – glikolitinė, aerobinė – oksidacinė). Oksidacijos – redukcijos reakcijos. Mitochondrijos. Substracinis ir oksidacinis fosforilinimas. Trikarboksirūgščių ciklas ir jo reakcijos. Dehidrogenazių kofermentai NAD ir FAD. Oksidacinis fosforilinimas ir jo reguliacija. Nukleorūgščių ir baltymų sandara bei apykaitos ypatumai. Nukleotidai, jų sandara ir biologinis vaidmuo organizme. Deoksiribonukleorūgštys ir ribonukleorūgštys (iRNR, tRNR, rRNR). DNR ekspresija ir baltymų sintezė. Fizinių pratimų poveikis. Peptidų sandara, jungtys. Polipeptidai, biologiška aktyvūs peptidai. Proteinų (baltymų) molekulių pirminė, antrinė, tretinė ir ketvirtinė sandara. Šaperonų vaidmuo formuojant sudėtinių baltymų molekules. Fizinių pratimų poveikis baltymų sintezei ir funkcijai. Fermentų sandara, katalitinės ypatybės ir veikimo specifiškumas. Fermentai – biologiniai katalizatoriai. Jų sandara ir klasifikacija. Fermentų aktyvumo reguliavimas. Alosteriniai fermentai. Oksidacijos – redukcijos reakcijos ir jas katalizuojantys fermentai. Angliavandeniai maisto produktuose, jų virškinimas ir pasisavinimas ląstelėse. Glikogenolizė ir glikolizė.Gliukozės fosforilinimas. Glikogeno apykaita, jos reguliavimas. Glikogeno sintezė. Angliavandenių aerobinė ir anaerobinė apykaita fizinio krūvio metu ir jos energetinis efektas. Citoplazminio NADH oksidacija - redukcija. Gliukoneogenezė ir jos reguliavimas. Lipidai maisto produktuose ir jų pasisavinimas organizme. Lipidų rūšys ir sankaupos organizme. Riebalų rugščių ir ir ketoninių kūnų oksidacija. Riebalų rugščių sintezė. Lipidai – energijos šaltinis darbo metu. Lipidų ir angliavandenių apykaitos žirklės fizinio krūvio metu. Cholesterolis ir jo kaupimosi reikšmė patologijoje. Fizinių pratimų poveikis cholesterolio apykaitai ir patologinių pokyčių profilaktikai.Bazių – rūgščių pusiausvyra. Acidozė ir alkalozė. Organizmui svarbi pH reikšmė, o ne rūgščių ar bazių atsargos. Acidozė ir alkozė. Buferinės sistemos: organiniai ir neorganiniai fosfatai, baltymai ir bikarbonatų CO2 sistema. Aktyvioji rūgščių ir šarmų pusiausvyra bei jos sutrikimų kompensacija. Fizinis krūvis ir hiperkinezė. Hipermetabolinė acidozė. Pieno rūgštis ir laktatas bei jų susidarymo priežastys. Medžiagų ir energijos apykaitos reakcijų tarpusavio ryšys ir reguliacija. Ryšys tarp aminorūgščių, monosacharidų, riebalų rūgščių bei mononukleotidų. Tarpiniai metabolitai – bendra įvairių monomerų skilimo ir sintezės grandis. Maisto racionas ir medžiagų apykaitos procesų ryšiai. Katabolitų ir anabolitų procesų koordinacija. Centrinė (neurohumoralinė) bei periferinė (ląstelinė) medžiadų ir energijos apykaitos reguliacija. Medžiagų ir energijos pernaša per membranas. Raumenų skaidulų biocheminė sudėtis ir sandara. Motoriniai vienetai. Greitai ir lėtai susitraukiančios raumenų skaidulos ir jų motoneuronai. Raumenų susitraukimo biocheminis mechanizmas. ATP,Ca2+,Mg2+ reikšmė raumens susitraukimui. Raumenų veiklos bioenergetiniai procesai. ATP suvartojimas ir resintezė įvairaus intensyvumo darbe. Centrinio ir periferinio raumenų nuovargio lokalizacija ir biocheminis mechanizmas. Metabolinis nuovargis. Treniruočių poveikis sportiniam darbingumui. Greitasis, liekamasis ir kumuliatyvus treniruočių efektas. Sportininkų greitumo – jėgos savybių ugdymo biocheminis pagrindas. Metabolinių - energetinių sistemų talpumas, galingumas, efektyvumas. Anaerobinį darbingumą užtikrinantys ir limituojantys faktoriai. Aerobinį darbingumą užtikrinantys veiksniai ir faktoriai. Aerobiniai ATP resintezės būdai, naudojant glikogeną, riebalų ir amino rūgštis. Medžiagų ir energijos apykaitos reguliacija: ląstelinė, tarpląstelinė, viso organizmo lygmenyje. Biocheminė adaptacija žmogaus darbingumo didėjimo pagrindas. Biocheminė adaptacija žmogaus darbingumo didėjimo pagrindas. Adaptacijos pokyčių nuoseklumas fizinių pratimų poveikyje. Adaptacijos raidos cikliškumas. Biocheminiai pokyčiai organizme nutraukus treniruotes ir persitreniravus. Skaityti daugiau
Biochemija (16)Bendra angliavandenių charakteristika, savybės. Glikolizė. Glikoneogenezė. Glikogenezė. Angliavandenių apykaitos reguliavimas. Angliavandenių apykaitos patologijos. Glikogenozės. Bendra baltymų charakteristika. Aminorūgščių apykaita: peramininimas, dezamininimas, dekarboksilinimas. Šlapalo sintezė. Paprastieji baltymai. Proteinai sudaryti tik iš amino rūgščių. Lipoproteinai. Chromoproteinai. Nukleoproteinai. Ūmios fazės baltymai. Bilirubinas, jo frakcijos. Lipidų bendra charakteristika. Triglicerolių apykaita (schema). Vyksta kepenyse. Acetil Ko A (schema). Paprasti lipidai: trigliceroliai, vaškai, steroliai. Fermentų bendra charakteristika. Kraujo krešėjimo fiziologija. Hemostazės etapai. Laisvieji radikalai. Antioksidantai. Skaityti daugiau
Biochemija (6)Angliavandeniai – žmogaus maisto komponentai. Svarbiausių struktūra. Angliavandenių virškinimas burnoje. Angliavandenių virškinimas žarnyne. Angliavandenių rezorbcija. Angliavandenių virškinimo ir rezorbcijos sutrikimai. Glikolizė. Oksidacinės – redukcinės glikolizės reakcijos; fiziologinė reikšmė. Glikolizės reguliavimas. Glikogeno skaidymas: reakcijų seka. Raumenų ir kepenų ląstelių glikogeno fosforilazės kovalentinis ir alosterinis reguliavimas. Glikogeno skaidymo reguliavimas hormonais: glikogeno fosforilazės aktyvinimo mechanizmas. Glikogeno skaidymo ir glikolizės ryšys; glikogenolizės energijos reikšmė. Alkoholinis rūgimas. Fruktozės ir galaktozės apykaitos; jų sutrikimai. Gliukoneogenezė ir jos reakcijų seka. Svarbiausi substratai. Gliukoneogenezės reguliavimas: aktyvumo priklausomybė nuo substrato kiekio; reguliaciniai fermentai. Glikogeno sintezė: fiziologinė reikšmė, reakcijų seka, fermentai. Glikogeno sintezės reguliavimas kepenyse ir raumenyse. Hormonų įtaka glikogeno sintezei. Aerobinė medžiagų apykaita. Trikarboksirūgščių ciklas. Trikarbosirūgščių ciklo reakcijos ir fermentai. Ciklo reguliavimas. Audinių kvėpavimas. Membranų pralaidumas. Elektronų nešikliai, jų struktūra. Ubichinonas, biologinė svarba. Citochromai. Elektronų nešiklių topologija mitochondrijų vidinėje membranoje. Kvėpavimo grandinės inhibitoriai ir skyrikliai (diskonjugatoriai). Su kvėpavimo grandine susijusi ATP sintezė-oksidacinis fosforilinimas. Jonų elektrocheminis gradiento susidarymas ir jo reikšmė. ATP-azė, jos struktūra ir funkcija. Oksidacinio fosforilinimo mechanizmas. P.Micelio hipotezė. Gliukozės oksidacijos aerobinėmis sąlygomis energijos vertė. Malato-asparato ir fosfoglicerolio pernašos sistema. Pentozinis gliukozės skaidymo kelias: bendroji apžvalga ir biologinė reikšmė. Oksidacinė pentozių fosfatų kelio dalis. Šios dalies reakcijos ir fermentai. Suminė oksidacinės dalies reakcijos lygtis. Apsauginė pentozių fosfatų kelio reikšmė eritrocitams. Neoksidacinė pentozių fosfatų kelio dalis. Gliukogeno apykaitos reguliavimas. Gliukozės kiekio kraujyje reguliavimas. Gliukozės-6-fosfato metabolizmas kepenų ląstelėse. Skaityti daugiau
Biochemija (7)TG sintezė. Glicerolio aktyvinimas (GOP gavimo būdai). RR aktyvinimas. TG sintezės stadijos. Fosfolipidų sintezė. Cholesterolio sintezė. Mevalono rūgšties sintezė iš acetil-CoA. Cholesterolio sintezės schema. Cholesterolio biologinis vaidmuo. Cholesterolio sintezės reguliavimas. Lipidų apykaitos reguliavimas. Acetoninės medžiagos (Ketoniniai kūnai). Acetoninių medžiagų sintezė. Kitų acetoninių medžiagų sintezė iš acetoacetato. Acetoninių medžiagų metabolizmas. Acetoacetato aktyvinimo schema. Lipidų metabolizmo pokyčiai sergant cukriniu diabetu. Lipidai ir jų komponentai – vaistai. Skaityti daugiau
Chemija (15)Druskos, jonai, reakcijos, oksidai. Metalai, kitos medžiagos. Metalų gavimas. Metalai gamtoje. Rūgštys ir bazės. Druskos. Skaityti daugiau
Chemija (17)Etileno gavimas ir savybės. Darbo eiga. Teorija: Nesotieji angliavandeniliai. Nesočiųjų junginių nustatymas benzine. Terpenų dvigubųjų jungčių nustatymas. Terpenų oksidacija oro deguonimi. Toluolo nitrinimas. Aromatinių angliavandenilių sulfoninimas. Aromatinių angliavandenilių halogeninimas. Aldehidų oksidacija. Kanicaro reakcija. Dismutacijos reakcija. Heksametilentetramino gavimas. Acetono gavimas ir reakcija. Acto rūgšties gavimas iš natrio acetato. Rūgščių tirpumas vandenyje. Rūgščių disociacija vandeniniuose tirpaluose. Druskų susidarymas ir tirpumas. Muilo ir sintetinės plovimo medžiagos savybė emulsinti riebalus. Nesočiųjų rūgščių nustatymas riebaluose. Peroksidų nustatymas aliejuje. Oksalo rūgšties skilimas. Oksalo rūgšties kalcio druskos gavimas ir tirpumas. Organinių rūgščių oksidacija. Vyno rūgšties struktūros nustatymas- karboksilo ir hidroksilo grupių reakcijos. Citrinų rūgšties oksidacija ir dekarboksilinimas. Silicio rūgšties funkcinių grupių nustatymas. Esterių gavimas. Skaityti daugiau
Chemija (23)Tirpalai. Apsauga nuo korozijos. Makromolekulės ir biopolimerai. Fotozintezė. Anglies ir deguonies apytaka biosferoje. Tirpalų koncentracijos reiškimo būdai. Elektrochemija. Elektrolitai, jų skirstymas. Silpni elektrolitai, jų disociacijos konstanta. Disociacijos rodiklis p. Ryšys tarp disociacijos laipsnio (Ostvaldo dėsnis). Elektrolitinė disociacija. Disociacijos konstanta. Joninių pusiausvyrų poslinkiai. Rūgščių, bazių ir druskų disociacija. Reakcijos elektrolitų tirpaluose. Koloidiniai tirpalai. Oksidacijos laipsnis. Skaityti daugiau
Chemija (30)Pagrindinės chemijos sąvokos. Pagrindiniai chemijos dėsniai. Cheminių reakcijų energetiniai reiškiniai. Vidinė, išorinė ir pilnutinė energijos. Entalpija. Cheminių reakcijų šiluma.Pagrindinis termochemijos arba Heso dėsnis. Cheminė pusiausvyra bei įtaka jai. Le Šatelje principas. Cheminių reakcijų greitis. Cheminių reakcijų mechanizmas. Grandininės reakcijos. Kinetinė cheminių reakcijų klasifikacija. Katalizė. Medžiagų tirpimas, tirpalų klasifikacija. Tirpalų koncentracijų reiškimo būdai. Neelektrolitų tirpalų savybės. Elektrolitų tirpalai. Rūgščių, bazių ir druskų disociacija. Masių reakcijos elektrolitų tirpaluose. Vandens disociacija ir vandenilinis rodiklis pH. Druskų hidrolizė. Metalų fizikinės savybės. Metalų cheminės savybės. (Metalų reakcijos su rūgštimis, šarmais ir druskomis). Elektrodo potencialų matavimas. Galvaninių elementų tipai. Galvaninių elementų pavyzdžiai: Voltos, Jakobo-Danielio, mangano cinko-cinko (sausasis). Elektroninių potencialų poliarizacija. Elektrolizė. Procesai prie katodo. Procesai prie anodo. Elektrolizės dėsniai. Elektrolizės taikymas. Rūgštinis akumuliatorius. Šarminis akumuliatorius. Metalų korozija. Cheminė metalų korozija. Elektrocheminė metalų korozija. Metalų apsaugos nuo korozijos būdai. Atomo sudėtinės dalys. Atomo branduolio krūvis ir sudėtis. Elektroninis atomo apvalkalas. Kvantiniai skaičiai. Paulio ir mažiausios energijos principas. Cheminės jungties prigimtis. Joninė jungtis. Kovalentinė jungtis. Donorinė-akceptorinė jungtis. Jungtis dėl Van Der Valso traukos jėgų. Vandenilinė jungtis. Metališkoji jungtis. Skaityti daugiau
Chemija (34)Rūgščių ir druskų pavadinimai. Neorganinių junginių klasės. Formulės: tankis, masės dalis, molis, elemento masės dalis, molinė koncentracija, reakcijos išeiga. Konspektas: Rūgštiniai oksidai. Dujų tūris. Baziniai oksidai. Hidroksidai. Rūgštys. Druskos. Metalai. I A grupės metalai (natris ir kalis). II A grupės metalai (magnis, kalcis, baris). Vandens kietumas. Aliuminis. Nemetalai. Inertinės dujos. Vandenilis. VII A grupės elementai – halogenai. VIA grupės elementai. Deguonis. Siera. VA grupės elementai. Azotas. Fosforas. Trąšos. IV A grupės elementai. Anglis. Silicis. Skaityti daugiau
Chemija (39)Sistemos parametrų (p,T,c) įtaka cheminių reakcijų greičiui ir cheminei pusiausvyrai. Medžiagų tirpimas ir tirpumas. Tirpalų koncentracijos reiškimo būdai. Tirpalų garų slėgis, osmosinis slėgis. Tvir., Tsting. Raulio dėsniai. Elektrolitų tirpalai. Izotoninis koeficientas. Elektrolitinė disocijacija. Jonų reakcijos elektrolitų tirpaluose. Ph, buferiniai tirpalai. Koloidiniai tirpalai, jų gavimas, savybės. Elementų oksidacijos laipsnis. Oksidacijos – redukcijos reakcijų tipai, stechiometrinių koeficientų radimas. Elektrodiniai potencialai. Jų matavimas. Galvaniniai elementai. Elektrolizė, jos dėsniai, praktinis elektrolizės taikymas. Metalų korozija. Jos tipai. Korozijos produktai. Apsaugos nuo korozijos būdai. Skaityti daugiau
Chemija (40)Pavojingos medžiagos. Vandens kietumo nustatymas. Cheminė termodinamika ir termochemija. Pagrindinis termodinamikos dėsnis. Lavuazje Laplaso dėsnis. Pagrindinis termodinamikos arba Heso dėsnis. Antrasis termodinamikos dėsnis arba pagrindinė termodinamikos lygtis. Trečiasis termodinamikos dėsnis. Kuras ir jo rūšys. Kietasis iškastinis kuras. Dujinis kuras. Orinių dujų gavimas. Garų-oro dujų gavimas. Branduolinis kuras. Biokuras. Cheminė kinetika ir pusiausvyra. Cheminė pusiausvyra. Katalizatorių įtaka. Temperatūros įtaka. Koncentracijos įtaka reakcijos greičiui. Koncentracijos įtaka. Slėgio ir koncentracijos ryšys. Medžiagų prigimties įtaka. Dispersinės sistemos. Tikrieji tirpalai. Henrio dėsnis. Henrio ir Daltono dėsnis. Neelektrolitų tipai. I Raulio dėsnis. Osmosinis slėgis. Van't Hofo dėsnis. II Raulio dėsnis. Elektrolitų tirpalai. Reakcijos elektrolitų tirpaluose. Vandens disociacija. Heterogeninės dispersijos sistemos. Metalai. Oksidacijos ir redukcijos tipai. Metalų savybės. Metalų rūdos. Metalų cheminės savybės. Metalų lydiniai. Lydinių tipai. Metalų lydiniai. Elektroniniai potencialai. Galvaniniai elementai. Oksidacijos redukcijos galvaniniai elementai. Elektrolizė. Taradėjaus dėsnis. Akumuliatoriai. Korozija. Cheminė korozija. Elektrocheminė korozija. Metalų apsauga nuo korozijos būdai. Apsauginės dangos-metalinės. Apsauginės dangos – cheminės. Apsauginės dangos-nemetalinės. Korozinės aplinkos aktyvumo mažinimas. Metalų legiravimas. Elektrocheminė apsauga. Trąšų skirstymas. Trąšų (chemijos) pramonė Lietuvoje. Pagrindinės trąšos. Skaityti daugiau
Chemija (42)Medžiagos sandara. Atomo sandara. Atomo masė. Elektronai atome. Atomo sudėtis, sandara. Periodinis dėsnis. Cheminis ryšys. Kaip susidaro medžiagos. Kaip ir kodėl susidaro jonai? Kaip ir kodėl susidaro molekulės? Metališkasis ryšys. Tarpmolekuliniai ryšiai. Cheminė formulė, jos skaitymas. Ką pasako cheminė formulė? Skaityti daugiau
Chemija (49)Atomo sandara. Periodinė elementų sistema. Cheminės jungtys. Kompleksiniai junginiai. Dvigubos druskos. Kompleksinių junginių disociacija. Termochemija. Cheminė kinetika ir pusiausvyra. Ekvivalentas. Tirpalų koncentracijos. Neelektrolitų tirpalų savybės. Elektrolitinė disociacija. Rūgščių, bazių ir druskų disociacija. Vandenilio rodiklis. Vandens kietis. Oksidacijos-redukcijos reakcijos. Oksidacija-redukcija. Oksidacijos-redukcijos reakcijų lygčių sudarymas ir lyginimas. Elektroninis būdas. Elektrodų potencialai ir galvaniniai elementai. Elektrolizė. Srovinė išeiga. Elektrocheminė korozija. Neorganinės rišamosios statybinės medžiagos. Hidraulinės rišamosios medžiagos. Skaityti daugiau
Chemijos pramonėChemijos pramonė. Atšakos. Chemijos pramonės pradininkė. Mineralinių trąšų gamyba. Chemijos pramonė Lietuvoje. Trąšos. AB "Achema". AB "Lifosa". Nafta. Naftos perdirbimo procesas. AB "Mažeikių nafta". Skaityti daugiau
Cheminė inžinerijaŠilumos pernašos procesai. Šiluminių procesų charakteristika. Šilumos laidumas. Konvekcinė šilumos pernaša. Šilumos pernaša spinduliuote. Šilumos pernašos procesų varos jėga ir fluidų tarpusavio judėjimo schemos. Šildymas, aušinimas, kondensacija. Šildymas. Šildymo būdai. Šilumokaičiai. Aušinimas. Kondensacija. Kondensatoriai. Šaldymas. Saikingasis šaldymas. Garinimas. Garinimo proceso teoriniai pagrindai. Garinimo būdai. Garinimo proceso principinės schemos. Garintuvai su šiluminiu siurbliu. Garintuvų konstrukcija. Masės mainų procesai ir aparatai. Molekulinė difuzija. Konvekcija ir masės atidavimas. Masės mainų procesų varos jėga. Absorbcija. Dujų-skysčio sistemos fazių pusiausvyra. Absorberių konstrukcija ir veikimo principas. Plėveliniai absorberiai. Įkrautiniai absorberiai. Lėkštiniai absorberiai. Purkštuviniai absorberiai. Desorbcija. Absorbcijos schemos. Distiliacija ir rektifikacija. Distiliacija. Nuolatinė rektifikacija. Rektifikacijos įrenginiai. Periodinė rektifikacija. Ekstrakcija. Ekstrakcijos proceso fizikiniai pagrindai. Pagrindiniai ekstrakcijos būdai. Ekstraktorių konstrukcija ir veikimo principas. Ekstrakcijos technologinės schemos. Masės pernaša kietojoje fazėje. Adsorbcija ir jonų mainai. Adsorbcija. Pagrindiniai pramoniniai adsorbentai ir jų savybės. Adsorberių konstrukcija ir veikimo principas. Tirpimas ir ekstrahavimas iš kietųjų kūnų. Tirpimas ištirpusios medžiagos ekstrakcija. Kietosios medžiagos ekstrakcija. Ekstrakcijos ir tirpimo metodai. Ekstraktorių ir tirpinimo aparatų konstrukcija ir veikimo principas. Kristalizacija. Kristalizacijos proceso fizikiniai pagrindai. Kristalizatorių konstrukcija ir veikimo principas. Membraniniai procesai. Membranos. Kietos struktūros membranos. Skystosios membranos. Fizikiniai cheminiai membraninių procesų pagrindai. Baromembraniniai procesai. Difuziniai membraniniai procesai. Membraniniai aparatai. Membranų valymo būdai. Džiovinimas. Džiovinimo proceso teorijos pagrindai. Džiovinamos medžiagos pusiausvyros būsenos charakteristikos. Drėgno oro parametrai. Drėgno oro h–x diagrama. Džiovinimo proceso vaizdavimas h–x diagramoje. Džiovinimo schemos. Džiovyklos. Konvekcinės džiovyklos. Kontaktinės džiovyklos. Skaityti daugiau
Cheminė kinetika (2)Cheminė kinetika. Reakcijos greitis. Faktoriai veikiantys reakcijos greitį. Reagentų būsena. Reagentų koncentracijos. Temperatūros įtaka reakcijos greičiui. Katalizė. Reakcijos laipsnis. Reakcijos mechanizmas. Susidūrimų teorija. Aktyvacijos energija. Elementarios reakcijos. Reakcijų klasifikacija. Kinetinė reakcijų klasifikacija. Klasifikacija pagal reaguojančias daleles. Skaityti daugiau
Cheminės dezinfekuojančios medžiagosRankų dezinfekcijos priemonės. Sterillium. Kimberly – Clark. Skystas rankų muilas. Sterisol. Paviršių valymo ir dezinfekavimo priemonės. DECONEX 50 AF. Orbis, Flachendesinfektion. Bacillol AF. Ka Vo SPRAY ORBIS. Metasys. Instrumentų plovimo ir dezinfekcijos priemonės. MedDis. Skaityti daugiau
Cheminiai lazeriaiCheminiai lazeriai. Lazerio šviesa. Šviesos sąveikos su medžiaga būdai. Lazerio komponentai. Cheminio lazerio veika. Skaityti daugiau
Cheminis ryšysValentingumas. Cheminės jungtys skirstomos. Cheminio ryšio charakteristikos. Ryšio ilgis. Ryšio energija. Valentiniai kampai. Valentinių elektronų vaizdavimas (Lewis diagrama). Aštuoneto taisyklė (Octet Rule). Cheminių jungčių tipai. Metalinis ryšys. Joninė jungtis. Kovalentinė jungtis. Vandenilinė jungtis ir vandens anomalios savybės. Valentinių atomų būsenos. Molekulių susidarymas. Valentinių jungčių metodas. Donorinis-akceptorinis cheminis jungties susidarymo mechanizmas. Cheminės jungties kryptingumas. Atominių orbitalių hibridizacija. Poliškumas arba geba poliarizuotis. Molekulinių orbitalių metodas. Skaityti daugiau