Žmogaus organizmo biocheminė sudėtis. Polimerai. Monomerai. Ląstelių ir subląstelių struktūrų cheminė sudėtis. Ląstelių cheminė pusiausvyra. Maisto medžiagos. Medžiagų ir energijos apykaitos bendrieji dėsningumai. Bioenergetikos ir termodinamikos bendrieji dėsningumai – žmogaus gyvybinės veiklos pagrindas. Laisvosios energijos koncepcija. Makroenerginiai fosfatai. Trys energetinės sistemos (fosfageninė, anaerobinė – glikolitinė, aerobinė – oksidacinė). Oksidacijos – redukcijos reakcijos. Mitochondrijos. Substracinis ir oksidacinis fosforilinimas. Trikarboksirūgščių ciklas ir jo reakcijos. Dehidrogenazių kofermentai NAD ir FAD. Oksidacinis fosforilinimas ir jo reguliacija. Nukleorūgščių ir baltymų sandara bei apykaitos ypatumai. Nukleotidai, jų sandara ir biologinis vaidmuo organizme. Deoksiribonukleorūgštys ir ribonukleorūgštys (iRNR, tRNR, rRNR). DNR ekspresija ir baltymų sintezė. Fizinių pratimų poveikis. Peptidų sandara, jungtys. Polipeptidai, biologiška aktyvūs peptidai. Proteinų (baltymų) molekulių pirminė, antrinė, tretinė ir ketvirtinė sandara. Šaperonų vaidmuo formuojant sudėtinių baltymų molekules. Fizinių pratimų poveikis baltymų sintezei ir funkcijai. Fermentų sandara, katalitinės ypatybės ir veikimo specifiškumas. Fermentai – biologiniai katalizatoriai. Jų sandara ir klasifikacija. Fermentų aktyvumo reguliavimas. Alosteriniai fermentai. Oksidacijos – redukcijos reakcijos ir jas katalizuojantys fermentai. Angliavandeniai maisto produktuose, jų virškinimas ir pasisavinimas ląstelėse. Glikogenolizė ir glikolizė.Gliukozės fosforilinimas. Glikogeno apykaita, jos reguliavimas. Glikogeno sintezė. Angliavandenių aerobinė ir anaerobinė apykaita fizinio krūvio metu ir jos energetinis efektas. Citoplazminio NADH oksidacija - redukcija. Gliukoneogenezė ir jos reguliavimas. Lipidai maisto produktuose ir jų pasisavinimas organizme. Lipidų rūšys ir sankaupos organizme. Riebalų rugščių ir ir ketoninių kūnų oksidacija. Riebalų rugščių sintezė. Lipidai – energijos šaltinis darbo metu. Lipidų ir angliavandenių apykaitos žirklės fizinio krūvio metu. Cholesterolis ir jo kaupimosi reikšmė patologijoje. Fizinių pratimų poveikis cholesterolio apykaitai ir patologinių pokyčių profilaktikai.Bazių – rūgščių pusiausvyra. Acidozė ir alkalozė. Organizmui svarbi pH reikšmė, o ne rūgščių ar bazių atsargos. Acidozė ir alkozė. Buferinės sistemos: organiniai ir neorganiniai fosfatai, baltymai ir bikarbonatų CO2 sistema. Aktyvioji rūgščių ir šarmų pusiausvyra bei jos sutrikimų kompensacija. Fizinis krūvis ir hiperkinezė. Hipermetabolinė acidozė. Pieno rūgštis ir laktatas bei jų susidarymo priežastys. Medžiagų ir energijos apykaitos reakcijų tarpusavio ryšys ir reguliacija. Ryšys tarp aminorūgščių, monosacharidų, riebalų rūgščių bei mononukleotidų. Tarpiniai metabolitai – bendra įvairių monomerų skilimo ir sintezės grandis. Maisto racionas ir medžiagų apykaitos procesų ryšiai. Katabolitų ir anabolitų procesų koordinacija. Centrinė (neurohumoralinė) bei periferinė (ląstelinė) medžiadų ir energijos apykaitos reguliacija. Medžiagų ir energijos pernaša per membranas. Raumenų skaidulų biocheminė sudėtis ir sandara. Motoriniai vienetai. Greitai ir lėtai susitraukiančios raumenų skaidulos ir jų motoneuronai. Raumenų susitraukimo biocheminis mechanizmas. ATP,Ca2+,Mg2+ reikšmė raumens susitraukimui. Raumenų veiklos bioenergetiniai procesai. ATP suvartojimas ir resintezė įvairaus intensyvumo darbe. Centrinio ir periferinio raumenų nuovargio lokalizacija ir biocheminis mechanizmas. Metabolinis nuovargis. Treniruočių poveikis sportiniam darbingumui. Greitasis, liekamasis ir kumuliatyvus treniruočių efektas. Sportininkų greitumo – jėgos savybių ugdymo biocheminis pagrindas. Metabolinių - energetinių sistemų talpumas, galingumas, efektyvumas. Anaerobinį darbingumą užtikrinantys ir limituojantys faktoriai. Aerobinį darbingumą užtikrinantys veiksniai ir faktoriai. Aerobiniai ATP resintezės būdai, naudojant glikogeną, riebalų ir amino rūgštis. Medžiagų ir energijos apykaitos reguliacija: ląstelinė, tarpląstelinė, viso organizmo lygmenyje. Biocheminė adaptacija žmogaus darbingumo didėjimo pagrindas. Biocheminė adaptacija žmogaus darbingumo didėjimo pagrindas. Adaptacijos pokyčių nuoseklumas fizinių pratimų poveikyje. Adaptacijos raidos cikliškumas. Biocheminiai pokyčiai organizme nutraukus treniruotes ir persitreniravus.
118.95 KB
