Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Chemija (54)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Chemija (54)

  
 
 
123456789
Aprašymas

Atomo sandara. Cheminės jungties tipai. Valentinių jungčių ir molekulinių orbitalių teorijos. Medžiagų sandara. Cheminė termodinamika ir termochemija. Metalų savybės. Polimerai.

Ištrauka

Atomas – tai sudėtinga dalelė. Chemija nagrinėja atomo sandarą tiek, kiek reikia aiškinant elementų chemines savybes , atomų ryšius medžiagų molekulėsė ir naujų elementų susidarimą,vykstant branduolinėm reakcijoms.Tam pakanka elementarių dalelių:elektronų,protonų,neutronų,pozitronų,α,β ir γ dalelių (α dalelės elementariomis nevadinamos).Elektronai yra išsidėstę aplink atomo branduolį. Nuo jų išsidėstymo priklauso elementų cheminės savybės, o nuo jų – atomų jungties pobūdis molekulėse.Atomo branduolį sudaro protonai ir neutronai. Abi dalelės kartu vadinamos nuklonais. Dalelės yra elektringos (teigiamos ir neigiamos) ir neelektringos (neutralios).
Elektronai buvo atrasti, ištyrus katodinius spindulius. Katodiniai spinduliai atsiranda, leidžiant aukštos įtampos elektros srovę pro praretintas dujas stikliniame vamzdyje. Jie sklinda iš katodo tiesiai šviesiu ruožu ir pro stiklą nepraeina.Elektriniame lauke katodiniai spinduliai pakrypsta į teigiamąjį polių.Tai rodo, kad šie spinduliai yra neigaimų dalelių srautas;šios neigiamos dalelės buvo pavadintos elektronais.Elektrono krūvis, 1,602*10-19 C, yra mažiausias, koks gali būti elektros krūvis, ir yra vadinamas elementariuoju krūviu.
Radioaktyviųjų elementų skleidžiamos dalelės. α spinduliai. Tai teigiamai elektringų dalelių, helio branduolių, srautas. Jos turi didelę jonizuojančią galią:iš atomų išmuša dalį elektronų, ir atomai tampa jonais.Paveiktos α dalelėmis, medžiagos pasidaro aktyvios,jos greičiau reaguoja. α dalelės nėra labai skvarbios.
β spinduliai - tai neigaimų dalelių,elektronų,srautas. β dalelės taip pat jonizuoja medžiagų atomus ir molekules, bet daug silpniau,negu α dalelės.
γ spinduliai – tai neutralių dalelių srautas.Jų rimties masė lygi nuliui, o greitis labai didelis – artimas šviesos greičiui.Spinduliuojamoji energija išmetama porcijomis,vadinamomis energijos kvantais arba fotonais.Fotono energija apskaičiuojama iš šios lygties:
E=h*v
Čia h – Planko konstanta, 6*626*10-34 J*s0
v – dažnumas.
Protonai.Tai teigiamai elektringi spindsuliai.Tai mažiausią masę turinčios teigiamai elektringos dalelės,vandenilio jonai,H+.Masė lygi 1, o krūvis +1.
Neutronai. Tai neelektrigos dalelės,masė artima protono masei.Laisvi neutronai nepatvarūs-skyla į protonus ir elektronus.Atomų branduoliuose esantys neutronai patvarūs.
Pozitronai. Tai teigaimai elektrigos dalelės.Jo teigiamas elektros krūvis yra tokio pat dydžio,kaip elektrono neigaimas,o masės vienodos.Taigi pozitronas yra elektroo antidetalė.Pozitronui susidūrus su elektronu,susidaro du energijos kvantai.
Branduolinės reakcijos. Reakcijos, kurių metu vienų elementų atomų branduoliai virsta kitų elamentų branduoliais,vadinamos branduolinėmis.Vienos branduolinės reakcijos vyksta savaime, kitos – dirbtinai.Išspinduliuodamas α dalelę radioaktyvus elemento atomas virsta nauu elementu,kurio masė mažesnė keturiais vienetais, o krūvis – dviem vienetais. Radioaktyviajam elementui išspinduliavus β dalelę, atsiradusio elemento branduolio masė lieka ta pati, o krūvis padidėja vienetu,nes elektronas atskyla iš neutrono,o šis virsta protonu. Radioaktyvaus elemento patvarumas nusakomas jo puskiekio skilimo periodu T,t.y. laiku, per kurį suskyla pusė jo paimto kiekio. Trumpiausias puskiekio skilimo periodas yra torio izotopo ThC’ (3*10-7 s),ilgiausias – torio izotopo ThT (6*1014 metų).Pagal puskiekio skilimo periodą galma apskaičiuoti mineralų amžių.Dirbtinai branduolinės reakcijos sukeliamos bombarduojant elemento patvarius atomus greitai lekiančiomis dalelėmis (α dalelėmis, protonais, neutronais, γ spinduliais).
Elektroninio apvalko sandara.
Boro postulatai:
Pirmasis postulatas.Elektronai aplink branduolį skrieja ne bet kokiomis orbitomis, o tik tokiomis, kurių spinduliai proporcingi sveikų skaičių (kvantinių skaičių) n kvadratams.Šios orbitos vadinamos pastoviomis.
Antrasis postulatas. Skriedamas pastovia orbita, elektronas energijos neišnaudoja.
Trečiasis postulatas. Elektronas, peršokdamas iš pastovios orbitos į bet kurią kitą, absorbuoja energijos kvantą, o grįždamas atgal,išspinduliuoja energijos kvantą.
Elementai skirstomi grupėmis, atsižvelgiant į valentinių elektronų skaičių.Valentiniai elektronai – tai silpniausiai su branduoliu susiję elektronai.Jų būna ne tik išoriniame, bet ir priešišoriniame sluoksnyje.s ir p elementų valentiniai elektronai yra išoriniame sluoksnyje s ir p orbitalėse.d elementų valentiniai elektronai yra išorinio sluoksnio s ir priešišorinio sluoksnio d orbitalėse, nes jų energijos yra labai panašios.f elementų elektronai užpildo f orbitales.Šios orbitalės būna giliai, todėl jų elektronai negali būti valentiniais.Tačiau f orbitalių energija panaši į priešišorinio sluoksnio d orbitalių energiją,ir,suteikus net labai nedaug energijos,vienas elektronas iš f orbitalės peršoka į d orbitalę.Todėl f elementų valentiniai elektronai yra išorinio sluoksnio s ir priešišorinio sluoksnio d orbitalėse.
Kvantiniai skaičiai. Pagrindinis kvantinis skaičius n rodo dydį orbitalės, kuriojec esantis elektronas turi tam tikrą energiją,trumpiau tariant,nusako orbitalės energijos lygį.Kuo didesnė pagrindinio kvantinio skaičiaus reikšmė,tuo didesnė ir orbitalės energija.
Orbitalinis kvantinis skaičius l parodo orbitalės formą ir į kiek polygių suskirstytas vienos ar kitos orbitalės energijos lygis.Orbitalinio kvantinio skaičiaus eikšmės yra visi sveiki skaičiai,pradedant 0 ir baigiant n-1. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-11-14
DalykasChemijos referatas
KategorijaChemija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis18.57 KB
AutoriusLinas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2001 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasOrlovienė
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasTechnologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Chemija (54) [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Orlovienė
  • 2001 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą