Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Metalų korozija. Apsaugos nuo korozijos būdai
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Metalų korozija. Apsaugos nuo korozijos būdai

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Korozijos rūšys. Cheminė korozija dujose ir neelektrolituose. Elektrocheminė korozija. Koroziniai galvaniniai elementai. Atmosferinė ir požeminė korozija. Metalų korozija dėl grunte klaidžiojančių elektros srovių. Metalų apsaugos nuo korozijos būdai. Apsauginės metalinės, metalų junginių ir nemetalinės dangos. Metalų legiravimas. Elektrocheminė apsauga. Išvados.

Ištrauka

Korozija (iš lot. corrosio) tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes. Tipiškiausia korozija – geležies rūdijimas. Jos rūdys yra purios, todėl korozija gali plisti gilyn. Visame pasaulyje daug dėmesio skiriama metalų apsaugai nuo korozijos, nes dėl jos patiriami metalo nuostoliai per metus sudaro apie 10-12% išlydomo metalo kiekio.
Šiame darbe siekaima išsiaiškinti korozijos priežastis ir rūšis, rasti būdus metalui nuo korozijos apsaugoti.

Korozija gali būti apibūdinta kaip metalų ir jų lidinių irimas dėl aplinkos poveikio, tai yra, savaiminis, termodinamine prasme spontaniškas procesas, daugeliu atveju nereikalaujantis energijos iš išorės. Metalų paviršiaus mechaninis irimas dėl trinties vadinamas metalų erozija. Visi korozijos reiškiniai gali būti suskirstyti į 2 stambias grupes: į cheminę ir elektrocheminę koroziją. Pagal metalo pažeidimų pobūdį korozija skirstoma į ištisinę ir vientisinę. Ištisinė korozija vyksta visame matalo paviršiuje. Ji skirstoma į tolygiąsias (kai jos greitis visame metalo paviršiuje yra vienodas) ir netolygiąsias (jos greitis atskiruose paviršiaus vietose yra skirtingas ir suaktyvėja, kai yra kuris nors vienas lydynio komponenetas). Vietinė korozija apima nedidelius matalo paviršiaus plotelius. Ji skirstoma į dėmėtąją (tai nedidelės dėmės kai kuriuose paviršiaus vietose) ir židininę (kai susidaro duobutės iš kurių gali susiformuoti skylės). Vidinis irimas prasideda metalo paviršiuje, vėliau skverbiasi gylyn, todėl korozijos produktai kaupiasi metale ir išsipučia bei sluoksniuojasi. Tarpkristalinis irimo procesas vyksta kristalų sąlyčio vietoje. Šios rūšies korozija yra viena pavojingiausių, nes jai vykstant metalinė konstrukcija yra viena pavojingiausių: iš išorės ji atrodo nepakitusi, o iš tikrųjų metalas praranda stiprumą ir plastiškumą. Viena dažniausių cheminės korozijos rūšių – dujinė. Tai metalų irimas dėl jų saveikos su dujomis arba aukštoje ir rečiau žemoje temperatūroje. Veikiama dujines korozijos yra koriklo armatūra, vidaus degimo varikliai bei kiti irengimai. Ji gali vykti kalant, štampuojant, valcuojant metalus aukštoje temperatūroje . Dujinės korozijos intensyvumas priklauso nuo metalo savybių, lydynio sudėties, temperatūros, dujų veikimo trukmės, korozijos produktų savybių. Dažniausia dujinės korozijos priežastis yra metalo saveika su oru. Dėl šios saveikos metalo paviršiuje susidaro oksidų plėvelės. Oksidų plėvėlė pasyvina metalo paviršių, todėl kartais joms susidarius metalų korozijos greitis gerokai sumažėja.
Plienas ir ketus kaitinami ore, arba veikiami kuro degimo ptroduktų, oksiduojasi. Ypač stipriai jie oksiduojasi aukštesnėje kaip 870 K temperatūroje. Oksiduotas paviršius būna aptrauktas degenomis. Jų sudėtis priklauso nuo tempetarūros. Plieno paviršiuje 290-670K temperaūra susidaro degenų plėvelė, susidedanti iš Fe2O3. 670-850 K temperatūroje prie metalų susidaro megnetito posluoksnis. 850-1000K temperatūroje atsiranda dar vienas posluoksnis FeO. Plienas ir ketus ypač intensyviai koroduoja, kai dujose yra O ir S junginių.
Prisotintame vendens garų ore plieno korozijos greitis būna 2-3 kartus didesnis negu sausame ore. Korozija ypač intensyvi kai plieną veikia kuro degimo produktuose esantis vanadis. Pelenai, kuriuose būna V2O5 prilimpa prie metalo ir labai paspartina oksidacijos procesą. Aukštesnėje temperatūroje jis sukelia tarpsluoksninę koroziją. Aukštesnėje kaip 900K temparatūroje kartu su plieno arba ketaus oksidacija vyksta dekorbanizacijos procesas – laipsniškas anglies kiekio mažėjimas. Todėl mažėja metalo stiprumas ir atsparumas dilimui.
Metalų koroziją gali sukelti įvairūs neelektrolitai kaip skystas Br, išlyduta S, organiniai skysčiai, nafta ir distiliacijos procesai. Skystas Br reguoja su daugeliu metalų kambario temperatūroje, labai stipriai ardo anglinį plieną ir Ti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-09-24
DalykasChemijos referatas
KategorijaChemija
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis17.86 KB
Autoriusvaidotas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasV. Genienė
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasTechnologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Metalu korozija. Apsaugos nuo korozijos budai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • V. Genienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą