Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Alternatyvių energijos šaltinių paieška. Ekonominių ir energetinių problemų sprendimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Alternatyvių energijos šaltinių paieška. Ekonominių ir energetinių problemų sprendimas

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Alternatyvūs energijos šaltiniai. Alternatyvių energijos šaltinių pranašumas. Saulės energija. Augalai ir šviesos energija. Saulės jėgainės ir baterijos. Saulės elektrinės. Vėjo energija. Vėjo jėgainės. Hidroelektrinės. Kaišiadorių hidroakumuliacinė elektrinė. Geoterminė energija. Geoterminės elektrinės. Tiesioginis geoterminio vandens naudojimas. Geoterminė energija ir aplinka. Bendras požiūris į geoterminę energiją.

Ištrauka

Pramonėje ir namų ūkyje suvartojama daug energijos. Nuolat eksploatuojami natūralūs energijos šaltiniai: akmens anglis, gamtinės dujos ir nafta. Visoms šioms medžiagoms degant išsiskiria daug oro teršalų, kurie kenkia žmonių sveikatai ir natūraliai aplinkai. Be to, dėl nuolatinės eksploatacijos senka neatnaujinami energijos šaltiniai. Todėl vienintelė išeitis žmogui yra ieškoti naujų energijos šaltinių.
Atominė energija, kuri jau daugelį metų vartojama išsivysčiusiose pramonės šalyse, verčia nuogąstauti dėl žalos masto, įvykus atominės elektrinės avarijai ar netinkamai sandėliuojant radioaktyviąsias atliekas.
Spartus technikos plėtojimas, nepaliaujamas mūsų planetos gyventojų skaičiaus didėjimas, įprastinių energijos šaltinių, tokių kaip anglis ir naf-ta, atsargų mažėjimas, pastaraisiais metais užsitęsusi energetikos krizė, kuri apėmė daugelį užsienio šalių ir labai padidino naftos kainas, pagaliau gamtos apsauga,- visa tai verčia ieškoti naujų energijos šaltinių, ir ypač tokių , kurių pagrindas – atsinaujinančios arba neišsenkamos atsargos. Ateityje turi būti vartojami kiti energijos šaltiniai, pavyzdžiui, biodujos, vėjo energija, saulės energija, vandens bei Žemės gelmėse slypinti energija.



Alternatyvūs energijos šaltiniai

Alternatyvių energijos šaltinių pranašumas

Gamtinis kuras – tai milijonus metų kaupta Saulės šviesa. Įvairios jos rūšys yra mums labiausiai prieinami energijos šaltiniai. Tačiau jų naudojimo greitis yra daug didesnis negu susidarymo, taigi galiausiai šios atsargos išseks. Svarbu, kad yra tiriama alternatyvūs ir kitos energijos šaltiniai. Artimoje ateityje vis daugiau mašinų vartos benzino pakaitalus – SSD (suskystintas ir suslėgtas dujas ) bei vandenį, saulės ir kitą energiją. Neseniai atrasta alternatyvi branduolinė energija, vadinama branduolių sintezės, arba termobranduolinės reakcijos, energija. Vykstant šiai reakcijai, du skirtingų tipų atomai susijungia į naują molekulę. Tokiam susijungimui reikalinga labai aukšta temperatūra ir didelis slėgis, o reakcijos rezultatas yra vidinė energija. Branduolių sintezė - vis dar labai nauja technologija, ir reikės daugybės tyrimų, kad ji taptų komerciškai patraukli. Tai gali užtrukti dar 50 metų, bet žada būti švarus energijos šaltinis, neišmetantis radioaktyviųjų atliekų .
Šiuolaikiniuose elektromobiliuose naudojamiems varikliams yra sukurti naujo tipo akumuliatoriai. Juose vietoj švino ir rūgšties naudo-jamas natris bei siera, o jų galimybės didesnės. Panaudojus šiuos akumuliatorius, pasiektas naujas elektrinių transporto priemonių įveikto nuotolio pasaulio rekordas - nepakrovus akumuliatoriaus, nuvažiuota 545 km. Tačiau saugumo aspektu tokie akumuliatoriai yra nepatikimi, nes ir natris ir siera yra priskiriami prie aktyviųjų, taigi pavojingų, chemikalų. Mokslininkai projektuoja ir molekulinį akumuliatorių, kuris sugers šviesą panašiai kaip chlorofilas. Kaip žinome, energija yra gyvybės pagrindas. Nors mūsų energijos poreikis didėja, gamtinio kuro atsargos, nuo kurių priklausome, greitai išseks. Visa tai verčia mokslininkus ieškoti alternatyvių energijos šaltinių, kurie pakeistų tokias žaliavas kaip naftą, akmens anglys, kurios yra ganėtinai kenksmingos aplinkai, o jų klodai gana riboti.

Saulės energija

Beveik visas žemėje esantis kuras yra sukurtas saulės. Ji – svarbus gamtinis šviesos ir šilumos šaltinis, dažnai vadinamas saulės energija. Ši energija atsiranda, Saulės viduje vykstant nenutrūkstamoms branduo-linėms reakcijoms, kurios visomis kryptimis išskiria milžinišką energijos kiekį. Didelę tos energijos dalį Žemės atmosfera tiesiog atspindi arba sugeria ir tik dalelė pasiekia mūsų planetos paviršių. Bet to pakanka gyvybei išsaugoti. Įvairiose Žemės vietose Saulės energija vartojama nevienodai: vienur – mažiau, kitur – netgi labai intensyviai.

Augalai ir šviesos energija

Iš visų gyvųjų organizmų augalai yra didžiausi šviesos energijos, gaunamos iš saulės, vartotojai. Augalai sugeba ją sugerti, sukoncentruoti ir paversti "kuru", kuris gali būti saugomas jų ląstelėse. Augalams ši energija yra patogi ir lengvai prieinama. Jie paverčia ją chemine energija, kuri yra visų su maistu susijusių reakcijų pagrindas. Beveik visų gyvūnų, tarp jų ir žmonių, gyvybė priklauso nuo augalų, nes gyvūnai nesugeba šviesos energijos tiesiogiai paversti chemine, o gauna ją iš augalų arba tiesiogiai (ėsdami pačius augalus), arba netiesiogiai (misdami kitais, žolėdžiais, gyvūnais).
Gebėjimą vartoti šviesos energiją augalai įgijo prieš milijonus metų. Jų didelės lygios plokštelės, vadinamos lapais, sugeria šviesos energiją ir, vykstant fotosintezei, paverčia ją chemine energija. Pastaroji gali būti arba ląstelių kvėpavimui, arba saugoma ateičiai. Žmonės iki šiol dar neišmoko taip efektyviai pasisavinti šviesos energijos. Suprastintai ji gali būti apibūdinta tokia lygybe:
Šviesa + anglies dioksidas + vanduo = maistingosios medžiagos + deguonis.
Pirmiausiai turi būti surinkta šviesos energija. Augalai yra žalios spalvos, nes jų lapai turi žalio pigmento, vadinamo chlorofilu. Jo dėka augalai gali naudoti šviesos energiją. Apšviestos chlorofilo molekulės sugeria šviesą ir tampa sužadintomis. Dėl to pradeda vykti daugybė reakcijų, kurių metu išsiskiria gliukozė ir deguonis. Gliukozę galima vartoti kaip energijos šaltinį kvėpavimui atsinaujinimui arba perdirbti į krakmolą ir saugoti. Kartais krakmolas kaupiamas tam tikrose augalo dalyse, pavyzdžiui, šaknyse, sėklose. Kitas fotosintezės produktas – deguonis – per lapus nekeliauja į orą. Deguonis – labai svarbi šalutinė medžiaga, nes būtinas daugumos organizmų kvėpavimui. Ląstelės kvėpavimas yra cheminis procesas, kurio metu maistingos medžiagos, pavyzdžiui gliukozė, išskiria energiją. Kvėpuodamos ląstelės įtraukia deguonį, o iškvepia anglies dioksidą. Augalai taip pat kvėpuoja, todėl dalį fotosintezės metu išsiskyrusio deguonies suvartoja jų ląstelės. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-09-22
DalykasChemijos referatas
KategorijaChemija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis19.61 KB
AutoriusSaulius
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2001 m
Klasė/kursas9
Mokytojas/DėstytojasMaštutienė
Švietimo institucijaAlytaus Jotvingių gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Alternatyviu energijos saltiniu paieska. Ekonominiu ir energetiniu problemu sprendimas [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Alytaus Jotvingių gimnazija / 9 Klasė/kursas
  • Maštutienė
  • 2001 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą