Svarbiausi cheminiai veiksniai, turintys įtakos mikroorganizmų gyvybinei veiklai, yra nuodingosios medžiagos, vandenilio jonų koncentracija (pH), oksidacijos-redukcijos potencialas (Eh; rH2 ) ir mitybinės terpės sudėtis bei jos komponentų koncentracija.
Nuodingosios medžiagos. Cheminių medžiagų įtaka mikroorganizmams labai įvairi: vienos jų svarbūs ir būtini maisto komponentai, kitos skatina ar stabdo jų augimą, trečios veikia gyvybės paveldimą informaciją, ketvirtos žudo mikroorganizmus. Dauguma cheminių medžiagų mikroorganizmams yra nuodingos ir juos naikina.
Jei tam tikra medžiaga nuslopina bakterijų augimą, bet ją pašalinus bakterijos pradeda augti, tai šios medžiagos poveikis vadinamas bakteriostatiniu, jei dėl medžiagos poveikio bakterijos žūva, - baktericidiniu. Toks pat poveikis grybams vadinamas fungistatiniu ir fungicidiniu.
Nuodingosios medžiagos pažeidžia mikroorganizmų ląsteles. Vienos jų ištirpina kai kuriuos mikrobinės ląstelės elementus (silpname alkoholio tirpale ištirpsta lipidai), kitos sukrešina baltymus (sunkieji metalai, alkoholiai), trečios dehidratuoja mikrobinę ląstelę, dar kitos, prasiskverbusios į ląstelę, sukelia nebūdingas reakcijas. Galima išskirti kelis pažeidimų tipus.
Paviršinio aktyvumo medžiagos (muilai, riebalų rūgštys, detergentai, plovikliai) pažeidžia ląstelės sienelę, bet į ląstelę nepatenka. Jos keičia energinį santykį (bakterijos netenka "-" ir įgyja "+" krūvį) ir sutrikdo citoplazminės membranos laidumą bei kitas funkcijas. Fenoliai, krezoliai ir jų dariniai, alkoholiai iš pradžių pakenkia ląstelės sienelei, citoplazminei membranai, vėliau ląstelės baltymams, kai kuriems fermentams. Alkoholių efektyvumas priklauso nuo molekulinės masės ir išsidėsto šia tvarka: metilo > etilo > propilo > butilo > amilo (pentilo) ir t.t. Panašiai veikia ir kai kurie antibiotikai, pavyzdžiui, polimiksinas, bacitracinas. Penicilinas ir cefalosporinas slopina bakterinės sienelės pagrindinio komponento peptidoglikano sintezę.
Kai kurie sunkieji metalai (Pb, Cu, Zn, Ag, Hg ir kt.), netgi esant labai mažai jų koncentracijai, slopina fermentų veiklą. Druskų (pvz., CuCl2, HgC^, AgNO3) ir organinių junginių (pvz., n-hidroksimerkurbenzoato, sin.2-hidroksimerkurbenzenkarboksilato) pavidalu šie metalai sujungia
baltymų merkaptogrupes (- SH), pakeičia tretinę ir ketvirtinę baltymų struktūrą ir fermentinį aktyvumą. Sunkiųjų metalų jonai (+) adsorbuojasi ant bakterijų paviršiaus ir keičia plazminės membranos laidumą. Pagal toksinį poveikį mikroorganizmams metalai išsidėsto tokia eile: ...
Cheminiu aplinkos veiksniu poveikis mikroorganizmams [speros.lt].doc