Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Medienos ir polichromijos pažeidimai. Medienos apsaugos ir tvirtinimo medžiagos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Medienos ir polichromijos pažeidimai. Medienos apsaugos ir tvirtinimo medžiagos

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Medienos apsaugos ir tvirtinimo medžiagos. Įvadas. Medienos cheminė sudėtis. Medienos sandara. Balana, branduolys ir brandžioji mediena. Rievės. Žievė, brazdas. Medienos rūšių atpažinimo metodika. Polichrominio sluoksnio struktūra. Grunto sluoksnis. Dažų sluoksnis. Apsauginis sluoksnis. Medienos savybės. Drėgmė. Drėgmės kiekio nustatymas. Medienos matmenų pasikeitimas. Medienos technologinės savybės. Medienos tankis. Medienos ydos. Veiksniai įtakojantys medienos savybes. Supjovimo būdas. Veiksniai, sukeliantys medienos ir polichromijos irimą. Netinkama temperatūra. Netinkamas santykinis oro drėgnis. Temperatūros ir santykinio oro drėgnio kontrolė. Medienos pažeidimai. Cheminiai pažeidimai. Biologiniai pažeidimai. Polichromijos pažeidimai. Polichromijos restauravimas ir medžiagų parinkimas. Medienos (archeologinės) konservavimas ir restauravimas. Išvados.

Ištrauka

Mediena yra gamtinis produktas, kuris gali būti pritaikomas daugelyje technikos sričių. Ji nuo seniausių laikų buvo naudojama kaip pagrindinė medžiaga daiktingai buičiai kurti ir tos buities meninėms formoms plėtoti. Medžio medžiaga yra lengviausia apdirbti primityviausiais įrankiais, paprasčiausiu peiliu. Kiekviena medienos rūšis yra skirtingo kietumo bei tankio, taip pat ir išvaizdos (tekstūros). Ši savybė pastebėta jau ~1250m.pr.Kr., kai imta naudoti medinę lentą - kaip tapybos pagrindą. XIV amžiuje tapyba ant medinių lentų suklesti ir Europoje. XIX – XXa. pradžioje Lietuvoje ypač paplinta medis tradicinėje lietuvių liaudies skluptūroje. Seniausi skulptūrų pavydžiai yra žinomi iš XVIII a. pab. - XIX a. pradžios.
Lietuvių liaudies skulptūroje labai dažnai naudojama turtinga polichromija - kitaip sakant, dažymas skirtingomis spalvomis. Atskirais istoriniais laikotarpiais polichromija yra skirtingai primityvi. Dažoma ant plono gipso sluoksnio grunto arba padengus plonu pokosto sluoksniu, o vėliau aliejiniais dažais. Šį būdą galima drąsiai vadinti uždažymu, nes spalvai nustatomas iš anksto apribotas plotas - veido ar rūbų dalys ir t. t. Pasirinktas siužetas ir jo esmė lemia bendrą kolorito ryškumą (neužmirštant, kad jį įtakoja ir dažų kokybė). Naudojamos intensyvios spalvos: raudona, mėlyna, balta, žalia, auksinė, sidabrinė.
Muziejaus rinkiniuose yra tūkstančiai tradicinių skulptūrų. Jų būklė įvairi. Greta gerai išsilaikiusių skulptūrėlių, dalis nebeturi atributų, apiblukus jų polichromija, sueižėjęs paviršius. Medis negalėjo atsispirti prieš laiko slinktį.

Visiškai sausos medienos pagrindinė masė (apie 99%) susideda iš orga¬ninių medžiagų. Be organinių medžiagų medienoje yra ir šiek tiek neorga¬ninių medžiagų, kurios medieną sudeginus virsta pelenais.
Visiškai sausoje medienos organinėje masėje nepriklausomai nuo medžio rūšies yra 49-50% anglies, 43-44% deguonies, apie 6% vandenilio ir 0,1-0,3% azoto. Iš anglies, vandenilio ir deguonies susidarė sudėtingos organinės medžiagos - celiuliozė, ligninas, hemiceliuliozė ir vadi-namosios ekstraktinės medžiagos (dervos, kamedi, riebalai, tanidai, pektiai ir kt.).

Mediena yra biologinės kilmes heterogeninė medžiaga, sudaryta iš ląstelių. Ląstelės medienoje atlieka tris funkcijas: mechaninę, medžiagų apykaitos ir atsargų kaupimo.
Balana, branduolys ir brandžioji mediena
Augančio medžio balana yra gyva, o branduolys apmiręs ir fiziologiniuose procesuose nedalyvauja. Kol medis yra jaunas, jo visa mediena yra sudaryta iš balanos. Ką tik nukirsto medžio branduolio medienos spalva labai mažai skiriasi arba visai nesiskiria nuo visos medienos spalvos. Pabu¬vusi ore ir šviesoje, ji tamsėja, dėl to kai kurių rūšių medžių kamieno cen¬trinės zonos spalva pradeda skirtis. Tačiau kitų rūšių medžių apmirusios vidurinės kamieno dalies spalva nesiskiria nuo periferinės. Skirtumą galima pastebėti tik tiriant ką tik nukirsto medžio drėgnumą - centrinė dalis yra sausesnė. Tokiu atveju vidurinė dalis vadinama ne branduoliu, o b r a n d ž i ą j a m e d i e n a.
Branduolį turinčių medžių rūšys buvo vadinamos b r a n d u o l i¬ n ė m i s, o turinčiomis brandžią medieną - b r a n d ž i a r ū š ė m i s. Jei centrinė ir periferinė kamieno dalys tarpusavyje nesiskiria nei spalva, nei drėgmės kiekiu, tai tokios rūšys buvo vadinamos b a l a n i n ė m i s.
Kad butų lengviau atpažinti medžių rūšis, tikslinga palikti jų skirstymą į branduolines (maumedis, pušis, kedras, kadagys, ąžuolas, uosis, guoba, vinkšna, skirpstas, riešutmedis, tuopa, platanas, gluosnis ir kt.) ir n e b r a n d u o l i n e s (eglė, kėnis, beržas, alksnis, bukas, drebulė, skroblas, klevas, kriaušė, lazdynas).
Rievės
Skersiniame kamieno pjūvyje rievės atrodo kaip koncentriški žiedai. Ypač aiškiai jie matomi spygliuočių medienoje. Kai kurių medžių (pvz., skroblo, kadagio) rievės būna vingiuotos.
Kiekviena rievė susidaro per vienerius metus. Kuo rievė arčiau šerdies, tuo ji yra senesnė, ir atvirkščiai, kuo rievė arčiau žievės, tuo ji jaunesnė. Kiekviena rievė susideda iš dviejų dalių: vidurinės dalies, esančios šer¬dies pusėje, minkštesnės, kartais šviesesnės spalvos, vadinamos a n k s ¬t y v ą j a mediena, ir išorinės dalies, esančios žievės pusėje, kartais tamsesnės ir kietesnės, vadinamos v ė l y v ą j a mediena. Ankstyvosios ir vėlyvosios medienos santykis labai svyruoja. Jis priklauso tiek nuo medžio rūšies, tiek nuo veiksnių, lemiančių rievių plotį (amžiaus, klimato, augimo sąlygų).
Įvairių medžių rievės matomos nevienodai aiškiai. Spygliuočių anksty¬voji mediena nuo vėlyvosios labai ryškiai skiriasi spalva. Lapuočių anksty¬vosios ir vėlyvosios medienos spalva beveik nesiskiria, bet skiriasi tankis. Ankstyvoji mediena yra gerokai poringesnė. Ypač aiškiai ankstyvoji mediena matoma ąžuolo, uosio, guobos ir kai kurių kitų lapuočių skersiniuose pjūviuose, nes šių rušių ankstyvojoje medienoje susikaupia daug labai plačių, plika akimi įžiūrimų indų, sudarančių lyg žiedą iš poringo audinio. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-09-26
DalykasChemijos referatas
KategorijaChemija
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai20
Dydis82.42 KB
Autoriusdovile
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasSenvaitienė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Medienos ir polichromijos pazeidimai. Medienos apsaugos ir tvirtinimo medziagos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • Senvaitienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą