Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Chemija (46)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Chemija (46)

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Atomo sudėtis. Cheminės jungtys. Kompleksiniai junginiai. Cheminės termodinamikos ir termochemijos dėsniai. Metalų cheminės ir fizinės savybės.

Ištrauka

Atomas – pati mažiausia cheminio elemento dalelė, įeinanti į vieninių ir sudėtinių medžiagų molekulių sudėtį.
Medžiagų atomai susideda iš teigiamo krūvio branduolio ir aplink jį skriejančių neigiamo krūvio elektronų. Elektrono masė 9,1∙10-28 g arba 1/1937 vandenilio atomo masės dalis. Elektrono krūvis 4,8∙10-10 absoliutinių elektrostatinių vienetų arba 1,6∙10-19 kulonų. Elektronų srautas susidaro leidžiant elektros srovę per išretintas dujas (katodas spinduliuoja), kaitinant metalus (termoelektroninė emisija), apšviečiant daugelį metalų ultravioletiniais spinduliais (fotoefektas).
Kadangi atomas neutralus, tai suminis neigiamas elektronų krūvis yra lygus teigiamam branduolio krūviui. Kitaip sakant, skriejančių aplink branduolį elektronų skaičius yra lygus elemento eilės numeriui periodinėje elementų sistemoje. Elektrono masė labai maža, ir visa atomo masė yra sukoncentruota jo branduolyje. Tūris, kurį užima atomo branduolys, apytiksliai sudaro tik 10-13 viso atomo tūrio. Tai rodo, kad atomų branduolių tankis labai didelis.
Atomų branduoliai susideda iš protonų, turinčių teigiamą krūvį, ir neutronu – neutralių dalelių. Abi dalelės turi beveik tą pačią masę, lygią 1 unitui (angliniam vienetui). Protonų skaičius yra lygus elemento eilės numeriui elementų periodinėje sistemoje, o neutronų – elemento atominės masės ir eilės numerio skirtumui. Kadangi neutronai neturi krūvio, tai jų skaičiaus pasikeitimas branduolyje atsiliepia tik atomo masei, bet nepakeičia branduolio krūvio, kartu ir atomo cheminių savybių. Pasikeitus neutronų skaičiui atomo branduolyje, susidaro izotopai.
Izotopais yra vadinami to paties elemento atomai, turintys skirtingas atomines mases ir vienodą branduolio krūvį. Pavyzdžiui, chloro dujos susideda iš dviejų izotopų ir . Elemento atominė masė, užrašyta periodinėje elementų sistemoje, yra vidurkis masių įvairių izotopų, paimtų tuo procentiniu santykiu, kokiu šie izotopai paplitę gamtoje.
Įvairių elementų atomai, turintys vienodas atomines mases, bet skirtingą branduolio krūvį, vadinami izobarais. Pavyzdžiui, , , .
Cheminės jungtys apibūdina ryšį tarp jonų ir atomų molekulėje. Jos susidaro veikiant traukos jėgoms, nuo jų labai priklauso cheminės ir fizinės medžiagų savybės. Cheminė jungtis yra elektroninės prigimties. Ją sudaro priešingų krypčių sukinių elektronai, jungiantys kelis atomus į bendrą visumą. Jungtys tarp atomų skirstomos į jonines, kovalentines, koordinacines ir metalines, o tarp molekulių – į vandenilines ir vandervalsines.

Joninės jungties susidarymas aiškinamas, remiantis 1915 m. Paskelbta Koselio teorija. Elementai linkę įgyti tokį išorinį elektronų sluoksnį, kokį turi artimiausios inertinės dujos. Todėl tol, kol susiformuoja stabilusis aštuonių elektronų išorinis sluoksnis, vieni atomai atiduoda elektronus, virdami teigiamais jonais, kiti atomai prisijungia elektronus, virsdami neigiamais jonais. Teigiami ir neigiami jonai vienas kitą traukia ir susidaro neutralios molekulės. Cheminė jungtis, susidariusi veikiantpriešingo krūvio jonų elektrostatinėms traukos jėgoms, vadinama jonine jungtimi. Joninė jungtis gali susidaryti tuo atveju, kai tarpusavyje jungiasi atomai, kurie turi labai skirtingus jonizacijos energijos (t.y. energijos, kurią reikia panaudoti, norint atskirti iš atomo viena elektroną) ir elektroninio giminingumo (t.y. energijos, kuri išsiskiria, atomui prijungus vieną elektroną) dydžius. Pavyzdžiui, Na atomasatiduoda vieną valentinį elektroną atomui ir virsta teigiamu Na+ jonu, turinčiu elektroninę inertinių dujų neono konfigūraciją; Cl atomas, prisijungęs elektroną, tampa neigiamu Cl- jonu, turinčiu pastovią inertinių dujų argono elektroninę konfigūraciją. Susijungę abu jonai sudaro neutralią NaCl molekulę.
Na - ē Na+ , Cl + ē , Na+ + NaCl.
Tokiu būdu joniniai junginiai susidaro tik tuomet, kai reaguoja tipiniai metalai ir nemetalai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-06-28
DalykasChemijos referatas
KategorijaChemija
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis74.09 KB
AutoriusSigita
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasTechnologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Chemija (46) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą