Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Chemija (41)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Chemija (41)

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Metalų fizikinės ir cheminės savybės. Cheminės termodinamikos ir termochemijos dėsniai. Pagrindinės termodinamikos sąvokos. Pirmasis, pagrindinis, termodinamikos dėsnis, arba energijos tvermės dėsnis. Lavuazjė ir Laplaso dėsnis. Pagrindinis termochemijos, arba Heso, dėsnis. Atomo sandara. Atomo modeliai. Atomų branduoliai. Atomo branduolio sudėtis. Izotopai ir izobarai. Cheminės jungties tipai. Kovalentinės jungties savybės. Kovalentinis ryšys. Joninis ryšys. Metališkasis ryšys. Kompleksiniai junginiai. Cheminės jungtys, kompleksiniai junginiai.

Ištrauka

Chemijoje metalais vadinami elementai, kurie turi redukcinių savybių, turi tam tikrą agregatinę būseną, kristalinę sandarą, spalvą, blizgesį, magnetinių bei mechaninių savybių, yra laidūs elektrai bei šilumai. Iš žinomų 105 elementų 83 yra metalai.
Pagal tankį metalai skirstomi į lengvuosius ( tankis mažesnis kaip 5000 kg/m3; tai – šarminiai, žemės šarminiai metalai, berilis aliuminis, titanas, skandis, itris) ir sunkiuosius ( tankis didesnis kaip 5000 kg/m3; jiems priklauso visi kiti metalai). Lengviausias metalas yra litis (530 kg/m3), sunkiausias – osmis (22 700 kg/m3).
Metalai skirstomi į juoduosius (tai – geležis, jos lydiniai ir šių lydinių komponentai, pavyzdžiui, manganas bei chromas) ir spalvotuosius (tai – varis, jo lydiniai ir šių lydinių komponentai, pavyzdžiui, cinkas, alavas). Dar skiriama taurieji ir retieji metalai. Taurieji metalai (platinos šeimos metalai, auksas, sidabras) labai atsparūs oksidacijai. Retieji metalai – tai gamtoje mažai paplitę metalai. Jiems priklauso lantanoidai, volframas, molibdenas, renis ir kt.
Metalų fizikinės savybės. Visi metalai. Išskyrus gyvsidabrį, kambario temperatūroje yra kietos kristalinės medžiagos. Metalų laidumas elektrai ir šilumai priklauso nuo metališkosios jungties ypatumo, būtent, nuo metaluose esančių laisvųjų elektronų, jie lengvai pereina iš vieno atomo į kitą. Todėl, veikiant net ir nestipraus elektros lauko, elektronai pradeda kryptingai tekėti prie teigiamojo poliaus. Aukštoje temperatūroje metalų elektrinis laidumas yra nedidelis, nes tuomet elektronams tekėti trukdo kristalinės gardelės mazguose esančių metalo jonų didelė svyravimų amplitudė. Mažinant temperatūrą, metalų laidumas elektrai didėja, nes sumažėja jonų svyravimų amplitudė ir susidaro palankesnės sąlygos elektronams tekėti metale. Kai kurių metalų ir daugelio lydinių, atšaldytų iki žemesnės negu krizinė temperatūra, elektrinė varža staigiai sumažėja iki 0, t.y. visai išnyksta. Ši medžiagų savybė vadinama superlaidumu. Metalai yra pirmos rūšies laidininkai, nes juose elektros srovę perneša elektronai.
Metalų laidumas šilumai aiškinamas laisvųjų elektronų dideliu judrumu ir kylant temperatūrai didėjančia jonų svyravimų amplitude. Svyravimo judesį jonai per elektronus perduoda gretimiems jonams. Dėl to temperatūra visoje metalo masėje greitai pasidaro vienoda.
Didžiausias laidumas elektrai ir šilumai yra sidabro, vario, aukso, aliuminio; mažiausias – švino ir gyvsidabrio. Elektros srovei ir šilumai laidūs tik kieti ir skysti metalai. Metalų garai yra pavieniai atomai, ir jie nelaidūs elektrai.
Metalų šiluminės savybės apibūdinamos jų savitąją ir sublimacijos šiluma. Savitoji šiluma – tai šilumos kiekis, kurį reikia suteikti medžiagai, kad jos masės vieneto temperatūra pakiltų vienu laipsniu. Metalų savitoji šiluma nedidelė – mažesnė kaip 840 J/(K * kg). Metalų sublimacijos šiluma (šilumos kiekis, reikalingas vieno molio metalo masei paversti garais) labai įvairi. Pavyzdžiui, francio sublimacijos šiluma – 72,8 kJ/mol, volfrano – 836,8 kJ/mol. Metalų sublimacijos šiluma priklauso nuo kristalinės gardelės patvarumo.
Metalų milteliai sugeria šviesą ir atrodo juodi arba tamsiai pilki. Lygus metalų paviršius atspindi šviesą. Kuo lygesnis metalo paviršius, tuo geriau jis atspindi šviesą ir tuo labiau blizga. Labiausiai blizga sidabras ir paladis. Varis ir auksas trumpąsias šviesos bangas sugeria labiau negu ilgąsias, todėl jie geltoni.
Svarbiausios metalų mechaninės savybės yra jų plastiškumas ir kietumas. Plastiškumas – metalų savybė išlaikyti deformuojant (kalant, tempiant, valcuojant) įgytą formą. Tai priklauso nuo kristalinės gardelės sandaros ir metališkosios jungties savitumo. Gardelėje metalų jonai išsidėstę sluoksniais; veikiami išorinės jėgos sluoksniai slysta vieni kitais. Judrūs elektronai greitai pasiskirsto tarp naujoje padėtyje atsidūrusių jonų, todėl elektrinė pusiausvyra atsistato, ir deformuojami metalai nesuyra. Kambario temperatūroje plastiškiausi taurieji metalai, mažiausiai plastiški chromas, stibis, bismutas, manganas. Metalų plastiškumas priklauso ir nuo priemaišų. Kuo grynesnis metalas, tuo jis plastiškesnis.
Metalų kietumas taip pat priklauso nuo kristalinės gardelės sandaros. Kuo mažesnės jėgos reikia, kad metalo jonų sluoksniai pasislinktų vienas kito atžvilgiu, tuo minkštesnis metalas. Kiečiausias metalas chromas – 8,5 balo (lyginama su deimanto kietumu, kuris lygus 10 balų), mažesnio kietumo geležis – 4 balai, minkščiausi šarminiai metalai, pavyzdžiui, Cs – 0,2 balo. Kuo metalas kietesnis, tuo aukštesnė jo lydymosi temperatūra.
Metalai yra polikristalinės ir izotropinės medžiagos. Tam tikromis sąlygomis, labai atsargiai kristalinant, galima gauti metalo monokristalų – jie yra anizotropiniai.
Daugelis metalų sudaro kelias polimorfines modifikacijas. Kiekviena metalo modifikacija pasižymi skirtingomis savybėmis. α raide žymima žemoje temperatūroje patvari metalo modifikacija, β – patvari aukštoje temperatūroje.
Metalų magnetinės savybės yra nevienodos. Stipriai įsimagnetinantys (feromagnetiniai) metalai yra geležis, kobaltas ir nikelis. Kiti metalai yra diamagnetiniai arba paramagnetiniai. Jų magnetinės savybės išnyksta, nustojus veikti išorės magnetiniam laukui.
Metalų cheminės savybės. Cheminėse reakcijose metalai tik atiduoda elektronus ir oksiduojasi, kitaip tariant, jie yra reduktoriai. Metalų redukcinės savybės skirtingos. Kuo mažesnis metalo jonizacijos potencialas, tuo metalas aktyvesnis ir stipresnis reduktorius. Metalų aktyvumas nustatomas iš jų reakcijų. Panagrinėsime švino išstūmimo iš jo druskų tirpalų cinku reakciją: ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-09
DalykasChemijos referatas
KategorijaChemija
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis30.45 KB
AutoriusJulija
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasTechnologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Chemija (41) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą