Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Medieną skaldantys mikroorganizmai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Medieną skaldantys mikroorganizmai

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įvadas. Miško dirvožemių biologinis aktyvumas. Amonifikacinė ir nitrifikacinė dirvožemių galia. CO2 išsiskyrimo intensyvumas. Celiuliozės skaldymo intensyvumas. Beazotinių junginių virsmai. Vandenyje tirpių organinių junginių skylimas. Hemiceliuliozė. Krakmolas. Pektinai. Celiuliozė. Riebalai. Angliavandeniai. Ligninai. Celiuliozę skaldantys mikroorganizmai. Išvados.

Ištrauka

Gamtos medžiagų apytakos rate mikroorganizmai atlieka organinių medžiagų producentų ir destruktorių (skaldytojų) vaidmenį, ypač svarbi yra mikroorganizmų mineralizuojanti veikla: jie gali panaudoti (suskaidyti) faktiškai visus gamtinius ir net sintetinius junginius ir yra aktyvūs sanitarai, be kurių, anot L. Pastero, Žemė apaugtų lavonais, o geriausios ganyklos ir tropiniai miškai pavirstų dykumomis. Nepaisant mažų mikroorganizmų matmenų, jų vaidmuo medžiagų apytakos rate labai didelis, nes jų labai gausu - mikroorganizmų pasaulinė masė viršija 25 kartus gyvūnijos pasaulį - ir jie labai išplitę mūsų aplinkoje: dirvoje, ore, ant augalų, maisto produktų, žmogaus ir gyvūnų žarnyne.
Dirvos sluoksnis formavosi tūkstantmečiais veikiant fizikiniams, cheminiams ir ypač biologiniams veiksniams. Dirva — tai pagrindinė ekosistema, kurioje gyvena dauguma gyvūnų, augalų ir ypač mikroorganizmų. Dirva yra pagrindinis rezervuaras ir natūrali gyvenimo aplinka mikroorganizmų, dalyvaujančių dirvos susidarymo ir apsivalymo procesuose, taip pat gamtos medžiagų apykaitos rate (C, N2, S, Fe ir kitų junginių).
Dirvožemis susideda iš kietosios dalies - mineralinių dalelių ir humuso, skystosios dalies - vandens su jame ištirpusiomis druskomis ir dujinės dalies - dirvožemio oro. Humusas (puvenos) - tai dirvos organiniųjunginių kompleksas, susidaręs dėl biologinių ir biocheminių pokyčių, vadinamų humifikavimu, kai skaidomos augalų, gyvūnų, mikroorganizmų liekanos, o iš jų sudaromi sudėtingieji junginiai.
Organinių liekanų skaidymas ir kitimas - tai mineralizavimo, humifikavimo ir nevisiškai suskaidytų liekanų konservavimo procesai.
Referate noriu apžvelgti dirvožemio aktyvumą, nes mikroorganizmai sąlygoja šį procesą, aktyviai dalyvauja, kaip destruktoriai, atpalaiduodami CO2 ir kitas dujas, kurios reikalingos palaikyti atmosferos pusiausvyrą. Plačiau aptarsiu medienos skaldymą ir mikroorganizmus, kurie dalyvauja celiuliozės destrukcijos procesuose.

Mikrobiologinių procesų dinamika dirvoje priklauso nuo organinių medžiagų, temperatūros, drėgmės, rūgštingumo, augalinės dangos ir daugelio kitokių veiksnių. Intensyviausiai mikrobiologiniai procesai dirvoje vyksta (ir gausiausiai joje mikroorganizmų būna) pavasarį, lėčiau - rudenį, dar lėčiau - vasarą ir lėčiausiai - žiemą. Pavasarį būna daugiausia augalų liekanų, pakanka drėgmės, gana palanki temperatūra. Vasarą, nors temperatūra yra tinkamiausia, bet augalų liekanų sumažėja, nes jas mikroorganizmai suskaido pavasarį, kartais trūksta drėgmės, mikroorganizmai prigamina nuodingų medžiagų. Dėl to jų vasarą sumažėja ir sulėtėja mikrobiologiniai procesai. Rudenį dirvoje vėl padaugėja augalų liekanų ir drėgmės, todėl vėl pagausėja mikroorganizmų. Laipsniškai krintant temperatūrai, mikroorganizmų veikla lėtėja ir beveik sustoja, kai temperatūra nukrinta
iki 5 °C.
Dirvoje gyvena ir veisiasi įvairiausi mikroorganizmai: amebos, infuzorijos, grybai, dumbliai, aktinomicetai, bakterijos.
Iš mikroorganizmų, skaidančių organinius junginius, daugiausia būna bakterijų, ypač besporių, kurių skaidymo pradininkai yra Pseudomonas genties įvairios rūšys. Iš sporinių bakterijų dažniausiai pasitaiko įvairių Bacillus rūšių.
Dirvoje esti fotoautotrofinių mikroorganizmų: tai žaliosios sierinės bakterijos (Chlorobium, Pelodictyon, Ancalochloris, Choroherpeion), purpurinės sierinės bakterijos (Chromatium, Thiocystis, Thiospirillum, Thiocapsa, Thiodictyon), cianobakterijos, dumbliai (žalieji, gelsvieji, titnaginiai), kurių daugiausia būna pūdymuose, karjeruose.
Antri pagal gausumą yra grybai: vyrauja Penicillium - iki 40 J rūšių, Mucorales eilės grybų yra mažiau. Aptinkama mielių: Candida, * Cryptococcus, Trichosporon, Lipomyces.
Panašiai kaip ir grybų yra aktinomicetų - daugiau kaip 40 genčių. Neorganinius junginius (NH2, H2, H2S, CO2), kurie susidaro ii skaidantis organinėms medžiagoms, oksiduoja chemoautotrofiniai mikroorganizmai. Tai nitrifikuojančios bakterijos (Nitrosomonas, Nitrosolobus, Nitrobacter, Nitrospira, Nitrococcus), bespalvės sierinės bakterijos (Thiobacterium ir kt.), geležį ir manganą oksiduojančios bakterijos (Siderocapsa, Siderococcus, Ochrobium) ir kt.
Kokybiškai vertinant dirvožemį, nepakanka žinoti, kiek ir kokių fiziologinių grupių mikroorganizmų jame yra. Reikia dar nustatyti ir mikrofloros aktyvumą. Apie tai sprendžiama iš daugelio rodiklių, kuriais išreiškiamas biologinis dirvo¬žemio aktyvumas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-27
DalykasChemijos referatas
KategorijaChemija
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis525.91 KB
AutoriusEva
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2003 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/Dėstytojasdoc.S.Kusienė
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mediena skaldantys mikroorganizmai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • doc.S.Kusienė
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą