Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Nafta (12)
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Nafta (12)

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Nafta - svarbiausia žaliava. Pažvelkime į naftos cheminę sudėtį. Naftos distiliavimas. Mažeikiai - stambus naftos perdirbimo centras Lietuvoje ir Pabaltijyje. "Mažeikių nafta" - šiuolaikinė, besivystanti įmonė. Naftos ir jos produktų sandėliavimas ir transportavimas. Valymo įrenginiai. Naftos gavyba. Naftos galybės augimas.Kaip susidaro nafta ir dujos? Naftos ir dujų stygius. Naftos gabenimas - pavojus gamtai.

Ištrauka

Nafta- svarbiausia žaliava. Naftos pramonė- naftos gavyba, jos transportavimas ir perdirbimas- viena svarbiausių ir greičiausiai plėtojamų ūkio šakų. Nafta ypač svarbi mūsų laikmečio žaliava. Didžiąją išgaunamos naftos dalį (80%) sunaudoja energetika, daug- chemijos pramonė. Perdirbant (rafinuojant) naftą, gaunama daug naudingų produktų.
Pažvelkime į naftos cheminę sudėtį. Žemės gelmių produktas- nafta yra aliejingas, nuo gelsvos iki tamsiai rudos spalvos, lengvesnis už vandenį skystis. Jis sudarytas iš anglies (80%- 85%), vandenilio (10%- 14%), nedidelių kiekių sieros, deguonies, azoto ir kitų medžiagų (apie 1%). Anglis ir vandenilis sudaro sudėtingą angliavandenilių mišinį, susidedantį iš alkanų, naftenų ir aromatinių angliavandenilių. Naftoje nėra nesočiųjų angliavandenilių, tačiau jų atsiranda naftos produktuose.
Dujiniai sotieji angliavandeniliai (nuo iki ) būna ištirpę naftoje, bet, ją siurbiant iš Žemės gelmių ir naftos slėgiui kintant, jie iš naftos desorbuojasi. Skystieji alkanai (nuo iki ) sudaro skystosios naftos dalies pagrindą. Kietieji alkinai ( ir aukštesni) ištirpę naftoje ir gali būti nuo jos atskirti. Naftenus sudaro įvairūs ciklopentano ir cikloheksano dariniai. Aromatinių angliavandenilių naftoje nedaug. Juos sudaro benzenas ir jo homologai- toluenas ir ksilenas.
Naftoje yra nedideli kiekiai mineralinių priemaišų: mineralinių druskų, mechaninių priemaišų, vandens. Mineralinės druskos būna ištirpusios naftoje esančiame vandenyje. Vanduo gali būti dviejų pavidalų: atskiriamas nuo naftos nusistovint ir stabili, sunkiai išardoma emulsija. Mechaninės priemaišos- tai smėlis, molis, patenkantys į naftą ją išgaunant, ir natrio, kalcio, magnio, geležies junginiai, sudarantys pelenus.
Naftos distiliavimas. Nafta kurui nenaudojama. Į vertingus produktus ji išskaidoma distiliuojant. Kadangi nafta sudaryta iš daugelio junginių, turinčių skirtingas fizikines savybes, tai distiliacija vyksta plačiame virimo temperatūrų intervale. Distiliuojant gaunama keletas frakcijų, kurių virimo temperatūrų intervalai siauresni.
Pirmiausia nafta paruošiama pašalinant iš jos lengvai garuojančius (naftos dujų) komponentus ir vandenį. Tam vamzdynais ji perduodama į vertikalius plieninius rezervuarus, kuriuose naftos slėgis nukrinta iki atmosferinio, ir todėl iš naftos išsiskiria dujos. Nusistovėjimo rezervuaruose vanduo su jame ištirpusiomis druskomis, būdamas didesnio tankio už naftą, atsiskiria ir nusėda ant dugno.
Nafta skaidoma į komponentus naftos distiliavimo įrenginyje (pirmas pvz.). Pirmiausia 150- 180 temperatūros ir 10- 12 atmosferų slėgio distiliavimo produktais pašildyta nafta patenka į vamzdinę krosnį 1 (pimas pvz.). Ją sudaro kamera, išmūryta karščiui atspariomis plytomis. Ant sienų sumontuotas kelių kilometrų ilgio vamzdynas- gyvatukas, kuriuo teka distiliavimui skirta nafta. Krosnyje deginant skystąjį arba dujinį kurą, gyvatuke cirkuliuojanti nafta įkaista iki 320 temperatūros, kuriai esant angliavandeniliai dar nesuyra. Iš krosnies 1 nafta patenka į rektifikavimo kolonos 2 apačią (pirmas pvz). Rektifikavimo kolona- 3- 4 m skersmens ir 25- 40 m aukščio plieninis cilindras, skirtas nevienodą virimo temperatūrą turinčių skysčių mišiniui išskirstyti. Kolonos viduje yra 30- 40 plieninių arba ketinių horizontalių pertvarų, vadinamų lėkštėmis. Kiekvienoje lėkštėje 1 (antras pvz.) yra daug kiaurymių, kuriose įtvirtinti atvamzdžiai 2 (antras pvz.), iš viršaus uždengti gaubtuvėliais 3 (antras pvz.), turinčiais dantytą apatinę briauną. Naftos garai per atvamzdžius ir gaubtuvėlius kyla į kolonos viršų. Be to, kolonos lėkštėse sumontuoti skysčio nutekėjimo iš aukštesnės lėkštės į žemesnę vamzdžiai. Neišgaravusi arba susikondensavusi naftos dalis, vadinama flegma, teka žemyn iš vienos lėkštės į kitą. Į apatinę lėkštę iš krosnies 1 (pirmas pvz.) patenka perkaitinti 150- 180 vandens garai. Jie skatina geresnį lakiųjų medžiagų išsiskyrimą iš mazuto, sumažina jų virimo temperatūrą, o garų burbuliukai maišo skystį, didina garavimo paviršių. Tokiu būdu kylantys iš kolonos apačios naftos ir vandens garai bei besileidžiantis skystis ant lėkščių tarpusavyje sąveikauja daug kartų.
Rektifikacija vyksta garų burbuliukams praeinant tarp gaubtuvėlio 3 (antras pvz.) dantų per flegmos, susikaupusios ant lėkštės, sluoksnį. Garai įkaitinta flegmą, ir lakiausi angliavandeniliai išgaruoja. Tuo tarpu garuose esantys mažiau lakūs komponentai, ataušinti flegmos, susikondensuoja ir kartu su flegma teka ant žemiau esančių lėkščių. Taigi ant kiekvienos lėkštelės vyksta šilumos bei masių mainai tarp garų ir kondensato. Apatinėse lėkštelėse iš kylančių garų susikondensuoja aukščiausią virimo temperatūrą turintys angliavandeniliai, sudarantys dyzelinio kuro, arba gazolio, frakciją. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-02-15
DalykasChemijos referatas
KategorijaChemija
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis6.12 MB
AutoriusTomas
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas10
Mokytojas/DėstytojasV. Beliokaitė
Švietimo institucijaAlytaus Panemunės vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Nafta (12) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Alytaus Panemunės vidurinė mokykla / 10 Klasė/kursas
  • V. Beliokaitė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą