Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Angliavandeniai (11)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Angliavandeniai (11)

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Angliavandenių struktūra. Angliavandenių klasifikacija. Monosacharidai. Disacharidai. Polisacharidai. Angliavandenių maistinė vertė. Angliavandenių apykaita. Išvados.

Ištrauka

Angliavandeniai – svarbūs gyvojo organizmo cheminiai junginiai. Gyvūnų ir zmonių organizmuose jie padeda atlikti daugelį funkcijų: energinę, struktūrinę, apsaugos ir kt.
Angliavandeniai sudaro pagrindinę organinių junginių masės dalį žemėje. Biosferoje angliavandenių yra daugiau negu visų kitų organinių medžiagų. Kasmet fotosintezės proceso metu gaunami milžiniški kiekiai angliavandenių, kuriuose anglies kiekis sudaro tonų. Angliavandeniai sudaro 80% sausos augalų masės (daugiausia celiuliozės) ir 2% - sausos gyvūnų masės.
Žmogaus organizme angliavandeniai yra svarbi maisto medžiaga. Krakmolas ir glikogenas – gliukozės telkinys augalų ir gyvūnų organizmuose. Angliavandeniai yra daugelio fiziologiškai svarbių junginių: imunoglobulinų, glikolipidų ir lipopolisacharidų ir kt., sudėtinė dalis. Būdami sudėtinė mišrių biopolimerų dalis, angliavandeniai suteikia jiems specifinių savybių įvairių fiziologinių procesų metu: lemia ląstelių paviršiaus biologinį specifiškumą, dalyvauja nukleorūgščių ir baltymų sintezėje, mažina trintį tarp sąnarių, sutvirtina ląstelių struktūrinius ir atraminius organus ir t.t.
Tam tikri angliavandeniai ir jų dariniai vartojami kaip vaistai. Vata, marlė, įvairūs bintai – tai medžiagos, pagamintos beveik iš grynos celiuliozės. Dekstranai vartojami kaip kraujo plazmos pakaitai, iš dekstranų gaminami sefadeksai. Krakmolas vartojamas gaminant įvairius miltelius ir tabetes.
Nors angliavandeniai, lyginant su baltymais ir lipidais, sudaro nedidelę žmogaus kūno masės dalį (tik 1 – 2 % sausos kūno masės), jų apykaitos sutrikimai yra daugelio ligų: cukrinio diabeto, galaktozemijos, glikogenozės, netolerancijos laktozei ir kitų, priežastis.
Angliavandenius iš ir vandens fotosintezės metu sintetina tik augalai. Tam naudojama saulės energija. Gyvūnai angliavandenių gauna su maistu – augalais. Gyvūnų organizme angliavandeniai metabolizmo procese oksiduojami iki ir vandens. Oksidacijos metu energija yra išskiriama kaip šiluma:
Terminą "angliavandeniai (karbohidratai)" pirmą kartą pavartojo K. G. Šmidtas 1844m. Tuo metu buvo manoma, kad visi angliavandeniai yra anglies ir vandens junginiai, turintys bendrą formulę . Anglies, vandenilio ir deguonies atomų santykis angliavandenių molekulėje yra 1:2:1. Pavyzdžiui, gliukozė gali būti parašyta šiomis formulemis: . Daugelio paplitusių angliavandenių empirinės formulės yra . Be to, buvo rasti angliavandeniai, į kurių molekules įeina azoto, fosforo ir sieros atomų. Tačiau senasis terminas "angliavandeniai" vartojamas ir šiuo metu.
Paprasčiausią angliavandenių cheminę struktūrą nustatą E. Fišeris su bendradarbiais XIX a. Pabaigoje. Nuo XX a. Antrosios pusės iki dabar kartu su biologija angliavandenių chemija ir biochemija plėtojasi labai sparčiai.
Gryni angliavandeniai sudaryti iš anglies, vandenilio ir deguonies atomų santykiu 1:2:1 molių, tačiau daug svarbių angliavandenių neatitinka šios taisyklės (pavyzdžiui, deoksiribozė). Kartais angliavandeniams priskiriamos ir kai kurios medžiagos, turinčios kitų elementų atomų (pavyzdžiui, chitinas, kuriame yra azoto). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-29
DalykasChemijos referatas
KategorijaChemija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis66.24 KB
AutoriusSimas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Angliavandeniai (11) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą