Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Chemijos mokslo istorija Lietuvoje
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Chemijos mokslo istorija Lietuvoje

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Senojo Vilniaus universiteto chemikai. Chemija Stepono Batoro universitete. Chemija Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universitete Kaune. Chemija Vilniaus universitete 1940-1943 m. Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto veikla. Lietuvos mokslų akademijos 1998 m. premijos.

Ištrauka

XVIII a. pabajgoje daugumoje Vakarų Europos universitetų chemikai jau buvo išsikovoję tvirtas pozicijas. Tuo tarpu 1579 m. įkurtame Vilniaus universitete daugiau kaip du šimtmečius nebuvo netgi chemijos katedros. Lietuva neturėjo geležies rūdos, akmens anglies bei kitų naudingų iškasenų, kurioms perdirbti reikėtų chemijos žinių, o į politines kovas įklimpę Lietuvos didikai nesteigė stambių manufaktūrų ir fabrikų. Atsilikusi krašto ekonomika visiškai apsiėjo be chemijos ir neskatino dėstyti ją universitete.
1773 m. universitetas perėjo pirmosios Europoje švietimo ministerijos - Eudukacinės komisijos žinion. Universiteto rektoriumi buvo paskirtas pasaulinio garso mokslininkas, Anglijos ir Prancūzijos Mokslų Akademijų narys astronomas Martynas Počobutas ( 1728-1810). Edukacinei komisijai nusprendus Vilniaus universitete, tuo metu vadintame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystes Vyriausiąja mokykla, ikurti chemijos katedrą, M. Počobutas pakvietė Turino karališkosios akademijos narį, filosofijos ir medicinos daktarą Juozapą Sartorijų. 1784 m. Vilniaus universitete jis įkūrė Chemijos katedrą ir laboratoriją. Laboratorija buvo skurdi, įrengta blogose patalpose, tačiau yra duomenų, kad jau pirmaisiais jos darbo metais Vilniuje buvo tiriamas oras: imamas iš įvairių miesto bei apylinkių vietų ir analizuojamas eudiometru, panašiu į Kavendišo prietaisą. Tik po 15 metų analogiški tyrimai buvo atliekami Rygoje. Kaip ir kituose to meto universitetuose, laboratorija buvo neprieinama studentams, skirta tik demonstracijoms paruošti bei katedros personalui dirbti. Iš pradžių Chemijos katedra buvo skirta tik Medicinos fakulteto studentams, o po 1803 m. reformos perėjo Fiziko-matematikos fakulteto žinion.
J. Sartorijus chemijos kursą lotynų kalba pradėjo skaityti medikams. Chemija buvo dėstoma 2 metus. Studentai supažindinami su paprasčiausiomis vieninėmis medžiagomis, metalurgijos pagrindais, mineralais ir jų cheminiu perdirbimu (pvz., kalkių, salietros, boro rūgšties gamyba), augalinės kilmės organinėmis medžiagomis (sakais, kamparu, cukrumi), alkoholine ir rūgštine fermentacija. Kurso pabaigoje buvo kalbama apie gyvulinės kilmės chemines medžiagas- cheminę kraujo sudėtį, riebalus ir muilą, tulžį ir jos akmenis, raumenų, gyslų, kaulų cheminį tyrimą. Po J. Sartorijaus Chemijos katedros vedėju tapo A. Sniadeckis- žymiausias senojo Vilniaus universiteto chemikas.
Atvykęs i Vilnių A. Sniadeckis iš karto pertvarkė Sartorijaus skaitytą chemijos kursą, pradėjo jį dėstyti lenkų kalba. Kurso apimtis liko ta pati, tačiau dabar buvo remiamasi Lavuazjė darbais ir antiflogistoninėmis pažiūromis, daug dėmesio skiriama šiluminiams reiškiniams. Naujojo katedros vedėjo netenkino ir skurdi chemijos laboratorija. Jo iniciatyva ir rūpesčiu, universiteto profesoriui architektui M. Šulcui vadovaujant, buvo pastatytas naujas pastatas, skirtas chemijai dėstyti. Šis pastatas, kuriame dabar yra Lietuvos Respublikos Kultūros ir švietimo ministerija, tada ir daug metų po universiteto uždarymo buvo vadinamas Chemijos namais.
Pasižymedamas nepaprasta erudicija, turedamas puikią laboratoriją ir budamas vienas iš geriausiu to meto Europos paskaitinio demonstravimo virtuozu, A. Sniadeckis greitai chemiją padare viena populiariausiu universiteto disciplinu. Pasiektą universitete chemijos destymo lygi vaizdžiai rodo A. Sniadeckio pokalbis su Napoleonu, kai šis lankesi Vilniaus universitete karo su Rusija metu. Per imperatoriaus priemimą vienas pirmųjų buvo pristatytas chemijos profesorius A. Sniadeckis. Kai Napoleonas, netikedamas aukštu mokslo lygiu atkampiame Rusijos imperijos universitete, ironiškai paklausė A. Sniadeckio, kokia čia chemija dėstoma, šis oriai ir visiškai pagrįstai atsakė: "Tokia pati kaip ir Paryžiuje, Jūsų didenybe".
Chemijos srityje A. Sniadeckis laikėsi pažangiausių to meto pažiūrų, aktyviai propagavo deguoninę degimo teoriją, labai greitai pastebėdavo ir įvertindavo naujausius chemijos atradimus. 1800 m., dar tik 3 metus tedirbęs universitete A. Sniadeckis išspausdino beveik 800 puslapių dviejų dalių vadovėlį ilgu, tam metui būdingu pavadinimu- "Chemijos pradmenys, pritaikyti šiuolaikinei to mokslo būsenai, mokinių ir klausytojų naudai, parašyti Lietuvos Vyriausiosios Mokyklos ordinarinio profesoriaus Andriaus Sniadeckio ir galintys būti akademinių paskaitų pavyzdžiu". tai buvo tik antroji lenkų kalba išspausdinta chemijos knyga (pirmoji- 1791 m. pasirodęs J. Spilmano knygos vertimas iš vokiečių kalbos), todėl A. Sniadeckis pelnytai laikomas vienu iš lenkiškosios cheminės terminijos kūrėjų.
Svarbiausias teorinis A. Sniadeckio darbas, pelnęs jam tarptautini pripažinimą ir tvirtą vietą pasaulineje mokslo istorijoje, buvo dviejų dalių monografija "Organiniu butybiu teorija", kurią jis rašė 7 m. ir išleido 1804 bei 1811 metais. Ši knyga- vienas pirmųjų pasaulyje biochemijos, biofizikos ir teorines biologijos vadovėlių. Gerokai anksčiau už Darviną čia iškelta ir nuosekliai plėtojama idėja apie organinių gyvybės formų evoliuciją, kurioje augmeniją ir gyvūniją jungia pastovus cheminių elementų apykaitos ratas. Sniadeckis aiškino gyvybę kaip ypatingą materijos judėjimo formą. Jo nuomone, gyvybė yra kompleksas tam tikrųjų cheminių santykių, kurie vyksta tarp gyvosios ir negyvosios medžiagos. Pirmą kartą pasauliniame moksle iškelta mintis ir apie dėsningą cheminių elementų apytakos ratą Žemės plutoje bei gyvųjų organizmų vaidmenį Žemės chemijoje, o tai, akademiko V. Vernandskio nuomone, leidžia laikyti A. Sniaudeckį vienu iš šiuolaikinės geochemijos ir biogeochemijos pirmtakų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-25
DalykasChemijos referatas
KategorijaChemija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai1
Dydis2.27 MB
Autoriuselena
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2000 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/Dėstytojasprof. D. Švitra
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Chemijos mokslo istorija Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • prof. D. Švitra
  • 2000 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą