Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Atomo sudėtis. Cheminės jungtys
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Atomo sudėtis. Cheminės jungtys

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Atomo sudėtis. Cheminės jungtys. Kvantinis mechaninis atomo modelis. Joninė jungtis. Kovalentinė jungtis. Kompleksiniai junginiai. Koordinacinė jungtis. Metališkoji jungtis. Vandervalsinės jėgos. Vandenilinė jungtis. Metalai. Metalų fizikinės savybės. Metalų cheminės savybės. Metalų rūdos ir metalų gavimo būdai. Pagrindiniai labai grynų medžiagų gavimo būdai. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Vidinė energija. Entalpija. Antrasis termodinamikos dėsnis. Entropija. Pagrindiniai termochemijos dėsniai. Pagrindinis termochemijos arba Heso dėsnis. Entropija.

Ištrauka

Svarbiausios atomą sudarančios dalelės: elektronai, protonai, neutronai, pozitronai, , , . Elektronai – neigiamos dalelės, išsidėstę aplink atomo branduolį. Kai kurie įkaitinti metalai išspinduliuoja elektronus, toks reiškinys vadinamas termoelektronine emisija. Elektrono krūvis 1,602*10-19 yra mažiausias, koks tik gali būti elektros krūvis, vadinamas elementariu krūviu. Pozitronai – teigiamo krūvio dalelės, kurių krūvis yra tokio pat dydžio, kaip elektrono neigiamas.
1932 m. fizikai V. Heizenbergas ir D. Ivanenko pateikė atomo branduolio sudėties teorija, pagal kurią atomų branduoliai susideda iš protonų, turinčių teigiama krūvį, ir neutronų, neutraliųjų dalelių. Protonų skaičius yra lygus elemento eilės numeriui elementų periodinėje sistemoje, o neutronų – elemento atominės masės ir eilės numerio skirtumui.
Kadangi neutronai neturi krūvio, tai jų skaičiaus pasikeitimas branduolyje atsiliepia tik atomo masei, bet nepakeičia branduolio krūvio, kartu ir atomo cheminių savybių. Pasikeitus neutronų skaičiui atomo branduolyje, susidaro izotopai. Tai to paties elemento atomai, turintys skirtingas atomines mases ir vienodą branduolio krūvį. Įvairių elementų atomai, turintys vienodas atomines mases, bet skirtingą branduolio krūvį, vadinami izobarais.
, ,  dalelės susidaro vykstant branduolinėms reakcijoms, skylant branduoliams. Reakcijos, kurių metu vienų elementų atomų branduoliai virsta kitų elementų atomų branduoliais, vadinamos branduolinėmis. Išspinduliuodamas alfa dalelę, 24He, radioaktyvaus elemento atomas virsta nauju elementu, kurio masė mažesnė keturiais vienetais, o krūvis dviem vienetais.
Radioaktyviam elementui išspinduliavus beta dalelę (elektroną-10e). Atsiradusio elemento branduolio masė lieka ta pati, o krūvis padidėja vienetu.
Spinduliai turi tam tikrą energiją, kuri yra išmetama porcijomis, vadinamomis energijos kvantais arba fotonais.
E-h*f E – fotono energija h – Planko konstanta f – dažnumas
Visi įkaitinti kūnai skleidžia spindulius, kuriuos praleidus pro stiklo prizmę, difrakcinę gardelę arba kietos medžiagos kristalą, gaunami atitinkami emisijos spektrai. Šie spinduliai susidaro todėl, kad, kaitinant medžiagas, atomų valentiniai elektronai absorbuoja šiluminę energiją ir labai trumpą laiką yra sužadinti. Po to jie vėl grįžta į normalų būvį, kartu skleisdami energiją infraraudonųjų, regimosios šviesos ar ultravioletinių spindulių pavidalu.
Planetinį atomo modelį labai patobulino danų fizikas N. Boras. Jis rėmėsi optinių spektrų linijiniu pobūdžiu ir trimis postulatais.
Pirmasis postulatas. Elektronai aplink branduolį skrieja ne bet kokiomis orbitomis, o tik tokiomis, kurių spinduliai proporcingi sveikų skaičių n kvadratams.
Antrasis postulatas. Skriedamas pastovia orbita, elektronas energijos neišspinduliuoja.
Trečiasis postulatas. Elektronas, peršokdamas iš pastovios orbitos į bet kurią kitą, absorbuoja energijos kvantą, o grįždamas atgal, išspinduliuoja energijos kvantą.

Kvantinis mechaninis atomo modelis
Pagrindinis dydis, apibūdinantis elektrono būvį atome, yra elektrono energija, kuri priklauso nuo atstumo iki branduolio. Kuo toliau nuo branduolio, tuo atomo energija yra didesnė. Jei atome yra daugiau nei du elektronai, jie grupuojami į atskirus energijos lygmenis. Elektrono energijos dydis apibūdinamas pagrindiniu kvantiniu skaičiumi n.
Pagrindinis kvantinis skaičius n - 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7.
Žymėjimas spektroskopijoje - K, L, M, N, O, P, Q.
Elektronai esantys tame pačiame lygmenyje, turi artimą, bet ne visiškai vienodą energijos atsargą. Dėl šios priežasties kiekvieno lygmens elektronai skirstomi į polygius. To paties lygmens elektronų energetinio būvio skirtumas atsiranda dėl elektrono judėjimo kiekio momento mvr, kuris apibūdinamas orbitiniu skaičiumi l.
Orbitinis kvantinis skaičius l -0, 1, 2, 3, 4.
Žymėjimas spektroskopijoje - s, p, d, f, g.
Hundo tasyklė: elektronai užpildo p, d ir f orbitales taip, kad jose gūtų kuo daugiau nesuporuotų elektronų.
Elektronas atome skrieja ne tik aplink branduolį, bet ir sukasi apie savo ašį. Toks judėjimas apibūdinamas kvantiniu sukinio skaičiumi. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-09-12
DalykasChemijos referatas
KategorijaChemija
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis31.34 KB
Autoriusedita
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Atomo sudetis. Chemines jungtys [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą