Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Sintetinių plovimo medžiagų poveikis gamtai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Sintetinių plovimo medžiagų poveikis gamtai

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Projekto tikslas: atsakyti į klausimą: ar sintetinės plovimo medžiagos labiau naudingos ar žalingos? Muilo gamyba. Detergentai. Eutrofikacija. Bandymai, kuriuos galite atlikti namuose ir kurie palengvins jums jūsų darbą. Riebalų dėmės ir muilo tirpalai. Stebuklingas langų valiklis. Minkšto ir kieto vandens sąveika su muilu. Projekto išvados. Darbas iliustruotas paveikslėliais, lentelėmis.

Ištrauka

Sausumoje ir vandens telkiniuose kaupiasi gamtai svetimos, t. y. žmogaus sukurtos medžiagos, tarp jų ir sintetinės skalbimo priemonės. Tai yra mums labai gerai žinomi skalbimo milteliai, įvairūs plovikliai, valikliai ir t. t. Šios priemonės tikrai daro žmogaus gyvenimą lengvesnį, gražesnį, švaresnį, bet ar sveikesnį? Toks klausimas, manau, iškyla nevienam vartotojui.
Kadangi sintetinių medžiagų bakterijos ir grybai nesugeba skaidyti arba skaido labai sunkiai, jos išlieka gamtoje labai ilgai ir daugeliu atveju yra labai pavojingos: sukelia įvairias ligas, teršia aplinką ir kt.
Iš pirmo žvilgsnio kartais gali atrodyti, kad skalbimas yra labai paprastas ir kasdieninis procesas, apie kurį nėra jokios prasmės daug galvoti. Ir vis dėlto taip nėra.
Tekstilines medžiagas, taigi, ir mūsų drabužius daugiausia užteršia riebalai ir kitos vandenyje netirpstančios arba blogai tirpstančios medžiagos. O dulkės, suodžiai, įvairios druskos, prakaitas dažniausiai būna susimaišę su riebalais, sudarydami nešvarumų sluoksnelį, kuris ir padengia medžiagų paviršių. Būtent, todėl mūsų pagrindinė plovimo priemonė – vanduo, dažnai nebegali visiškai pašalinti rūbuose esančių nešvarumų, nes grynas vanduo nepajėgia sudrėkinti riebalų bei riebaluotų medžiagų. Tuomet vandeniui padėti ateina plaunančios medžiagos – muilas ir plovikliai.
Jau gana seniai žmogus išmoko naudoti skalbimui kai kurias gamtoje randamas organines ir neorganines medžiagas: tam tikrų augalų šakneles, pvz.: saponiną, garstyčias, gyvulių tulžies syvus, kai kurių rūšių molį, pelenus ir t. t. Nėra tikslių žinių, kada buvo sugalvota iš riebalų ir šarmo virti labai efektyvią plaunančią medžiagą – muilą. Tik žinoma, kad XII – XIII amžiuje Rusijoje muilas jau buvo gaminamas ir net parduodamas kitų šalių pirkliams.
Ploviklių gamybos pradininkas mūsų šalyje yra rusų mokslininkas G. Petrovas, kuris 1912 metais gavo patentą naujai plaunančiai medžiagai gaminti iš naftos perdirbimo produktų. Ši medžiaga vadinama "Petrovo kontaktu", "žibaliniu kontaktu" arba "kontaktu T". Ypač sparčiai sintetinių ploviklių gamyba vystėsi antrojo pasaulinio karo ir pokario metais, kai labai trūko riebalų. Šiuo metu gaminama daugiau nei 1000 ploviklių, kurie tarpusavyje labai skiriasi savo chemine struktūra, savybėmis, panaudojimu ir, savaime suprantama, kenksmingumu aplinkai.
Buitinės paskirties skalbimo priemonės yra kelių medžiagų mišiniai (muilo, ploviklių, šarminių druskų, vandens minkštintojų, balinančių medžiagų ir t. t.), kurie skiriami įvairiems skalbimo atvejams bei įvairioms tekstilinėms medžiagoms. Jie parduodami įvairiausiais pavadinimais. Norint susigaudyti tokioje medžiagų ir pavadinimų gausybėje, reikia suprasti plovimo esmę, žinoti plaunančių medžiagų būdingus požymius ir sugrupuoti skalbimo priemones pagal jų savybes bei panaudojimą.
Palyginti dar neseniai pradėtas moksliškai nagrinėti plovimo procesas ir imta ieškoti atsakymo, kodėl muilas ir į jį panašios medžiagos taip palengvina vandeniui išplauti riebalus ir kitokius nešvarumus. Tas atsakymas yra labai reikalingas, kad būtų galima suprasti plovimo proceso esmę ir patobulinti jį, sukuriant naujas, vis geresnes skalbimo priemones ir efektyvesnius skalbimo būdus.
Jau buvo minėta, kad plovime vieną iš svarbiausių vaidmenų atlieka vanduo, kuris pašalina nuo skalbinių paviršiaus nešvarumus. Tačiau riebalai, kaip žinoma, stengiasi atstumti vandenį, nesusijungti su juo. Kitaip tariant, riebalai yra hidrofobinė (netraukianti vandens) medžiaga. Būtent čia ir prasideda muilo bei ploviklių veikimo sritis. Pasirodo, jog visos plaunančios medžiagos turi palyginti ilgą molekulę, kurios didžiąją dalį sudaro riebalams gimininga, o vandeniui svetima anglies atomų grandinė – hidrofobinė dalis, o antrąją dalį sudaro vandeniui gimininga – hidrofilinė dalis, kuri padeda junginiui ištirpti bei išsilaikyti vandenyje.
Tokios dvilypės savo prigimtimi muilo molekulės vandens tirpalo ir riebalų lietimosi paviršiuje susirikiuoja taip, kad vieną galą (hidrofilinę dalį) nukreipia į vandenį, o kitą (hidrofobinę dalį) – į riebalų pusę.
Plaunančios medžiagos molekulės sudaro lyg lieptą tarp riebalų bei vandens jų lietimosi paviršiuje, ir tokiu būdu padeda vandeniui sudrėkinti ir išplauti riebalus. Maža to, plaunančios medžiagos dalelės turi elektrinį krūvį, kuris išsidėsto jomis apsuptų riebalų lašelių paviršiuje ir neleidžia tiems lašeliams sukibti bei sudaryti vientisą riebalų sluoksnį. Medžiagos, turinčios tokią dvilypę molekulių struktūrą kaip muilas, ryškiausiai veikia dviejų fazių lietimosi paviršiuje (šiuo atveju dviejų nesimaišančių skysčių – vandens ir riebalų). Dėl to jos dažnai vadinamos paviršiaus aktyviosiomis medžiagomis, o mes jas vadinsime tiesiog plaunančiomis medžiagomis. Atsižvelgiant į tai, kokį elektrinį krūvį turi plaunančios medžiagos dalelės, jos skirstomos į 3 grupes:
1. Anijoninės plaunančios medžiagos, turinčios neigiamą elektrinį krūvį. Šiai grupei priklauso ir muilas.
2. Katijoninės plaunančios medžiagos, turinčios teigiamą elektrinį krūvį.
3. Plaunančios medžiagos normaliomis sąlygomis neturinčios elektrinio krūvio, arba ne jono geniniai plovikliai.
Buitiniame skalbime dažniausiai tenka susidurti su anijoninėmis plaunančiomis medžiagomis (muilas bei anijoniniai plovikliai) ir su ne jono geniniais plovikliais. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-24
DalykasChemijos referatas
KategorijaChemija
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai8
Dydis774.07 KB
AutoriusErnesta
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2003 m
Klasė/kursas11
Mokytojas/DėstytojasRegina Kaušienė
Švietimo institucijaKelmės r. Tytuvėnų gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Sintetiniu plovimo medziagu poveikis gamtai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Kelmės r. Tytuvėnų gimnazija / 11 Klasė/kursas
  • Regina Kaušienė
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą