Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Žaliavos
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Žaliavos

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344
Aprašymas

Žaliavos, jų rūšys ir paruošimas. Žaliavų apibūdinimas ir atsargos. Mineraliniai ištekliai. Energetiniai ištekliai. Kietosios naudingosios iškasenos. Antrinio panaudojimo išteklių valdymas. Neatsinaujinančių išteklių valdymas (antrinis perdirbimas ir žaliavos). Žaliavos ir jų paruošimas. Žaliavų rūšys. Žaliavų perdirbimas. Antrinės ža1iavos. Chemijos pramonėje vartojamos žaliavos ir energija. Cheminės produkcijos kokybė ir savikaina. Energija ir jos šaltiniai. Orimulsija — alternatyva mazutui. Nafta. Produktai, gaunami iš naftos, jų naudojimas. Naftos perdirbimas. Naftos cheminė sudėtis. Naftos distiliavimas. Naftos technologinė charakteristika ir racionalaus. Panaudojimo galimybės. "Mažeikių nafta". Būtingės nafta. Darbas iliustruotas lentelėmis, diagramomis.

Ištrauka

Chemijos pramonės žaliavos klasifikuojamos pagal jvairius požymius. Žiürint kilrnės. žaliavos skirstomos į:
mineralines,
augalines,
gyvulines.
Vyrauja mineralinės žaliavos, t.y. naudingosios. Žemės gelmių iškasenos. Pagal agregatinę būklę jos gali būti:
kietos,
skystos (nafta),
dujinės (oras, gamtinės dujos).
Pagal sudėtį žaliavos skirstomos į:
organines,
neorganines.
Mineralinės ža1iavos savo ruoštu skirstomos į:
rudines,
nerūdines,
degiąsias (organines).

Mineraliniai ištekliai
Gamtos ištekliai – tokie gamtos elementai, be kurių visuomenė negalėtų egzistuoti. Tai saulės, vėjo, vandens energija, dirvos, augalai, gyvūnai, mineralinės žaliavos, vanduo, oras ir kt. Pagal pobūdį mineraliniai ištekliai yra skirstomi: 1) išsenkantys ir atsinaujinantys (tai augalija, gyvūnija, dirbama žemė); 2) išsenkantys ir neatsinaujinantys (naud. Iškasenos); 3) neišsenkantys (saulės, vėjo, vandens energija).
Šalies ekonominis potencialas, jos gamybinių jėgų išvystymas priklauso nuo žaliavų bazės. Šalyje gyvenama ir dirbama lengviau, jeigu joje yra reikalingų naudingų iškasenų. Viena iš naudingųjų iškasenų yra rūda- tai mineralinių ir cheminių elementų, iš kurių galima išgauti naudingus komponentus, sankaupos uolienose. Rūdų sankaupos vadinamos telkiniais. Naudingų iškasenų telkiniai turi atitikti šias sąlygas:
1) turėti dideles atsargas reikalingų cheminių elementų ar mineralų;
2) turėtų būti ekonomiška juos eksploatuoti.
Visų iškasenų telkiniai skirstomi į rūdinius (metalų) ir nerūdinius (ne metalų).
Atskirai grupei priskiriamos degalų iškasenos (durpės, nafta, dujos) ir mineraliniai vandenys.
Daugiausia iškasenų yra nuosėdinėse uolienose. Tai smėlis, molis, kalkės.
Svarbiausios iškasenos yra nafta ir dujos, kurios taip pat yra susijusios su nuosėdinėmis uolienomis. Jos dažnai turi karbonatų – kalkių, dolomitų ir smėlio.
Žemynuose svarbiausios yra vario, geležies, švino, magnio, nikelio, cinko rūdos.
Gyvybiškai svarbūs yra energetiniai resursai. Kažkada anglis buvo pagrindinė kuro rūšis. Ji skirstoma į akmens anglį ir rudąją anglį. Iš akmens anglies išgaunamas sintetinis benzinas, dujos, dervos, benzolas, sintetinis kaučiukas, dirbtinės trąšos. Jai sudegus, lieka mažiau pelenų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-09-15
DalykasChemijos referatas
KategorijaChemija
TipasReferatai
Apimtis31 puslapis 
Literatūros šaltiniai6
Dydis60.78 KB
AutoriusEvelina
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Zaliavos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 31 puslapis 
  • Vilniaus Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą