Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Maisto medžiagos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Maisto medžiagos

  
 
 
123456
Aprašymas

Baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Jų reikšmė organizmui. Angliavandenių sandara ir paplitimas. Skaidulinės medžiagos. Su maistu gaunamas vanduo ir mineralinės medžiagos.

Ištrauka

Maisto produktuose yra įvairių mūsų organizmui reikalingų maisto medžiagų. Jos turi didelės įtakos mūsų sveikatai. Tai cheminiai junginiai, teikiantys organizmui:
1. medžiagas, kurių reikia raumenims ir kaulams augti ir atsinaujinti;
2. medžiagas, reguliuojančias organizmo gyvybinius procesus;
3. energiją.
Su maistu į organizmą patenka sudėtingos organinės medžiagos: baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Jas organizmas naudoja kaip statybines medžiagas augimo procesams ir naujoms ląstelėms, vietoj nunykusių, susidaryti. Šios medžiagos yra ir organizmo energijos šaltinis.

BALTYMAI. Baltymai yra pagrindinė statybinė ir atstatomoji ląstelių medžiaga. Jie sudaryti iš aminorūgščių, kurių žmogui reikia 20 rūšių. Žmogaus organizmo baltymai yra labai specifiški, pasigaminami iš gaunamų su maistu aminorūgščių. Dalį šių aminorūgščių žmogaus kepenys verčia tomis aminorugštimis, kurių tuo metu organizmui trūksta. Tai pakeičiamosios aminorūgštys. Kitos dalies aminorūgščių organizmas pakeisti negali, jų reikiamą kiekį turi gauti su baltymingu maistu. Tai – nepakeičiamosios aminorūgštys. Trūkstant bent vienos iš jų, sutrinka organizmo medžiagų apykaita, augimo procesai. Nepakeičiamųjų aminorūgščių daugiausia būna gyvulinės kilmės – mė-sos, pieno, žuvies – maisto produktuose. Iš augalų daugiausia jų turi ankštiniai augalai, ypač – sojos.
Dėl baltymų trūkumo sumažėja organizmo atsparumas kvėpavimo ir virškinimo organų infekcinėms ligoms, lėčiau sveikstama po operacijų, traumų, sumažeja atsparumas, nepalankiems veiksniams.
Baltymai yra ne tik statybinė organizmo medžiaga, bet atlieka ir daugybę kitų funkci-jų. Iš baltymų organizmas gamina apsaugines medžiagas – antikūnus, kurie aktyviai kovoja su infekcija. Kraujyje esantis baltymas hemoglobinas aprūpina audinius ir organus deguonimi, o iš jų į plaučius nuneša anglies dioksidą. Be baltymų nekreša kraujas. Daugelis hormonų yra baltyminės medžiagos. Baltymų yra fermentuose, skatinančiuose arba slopinančiuose visas žmogaus organizme vykstančias reakcijas. Štai kodėl, trūkstant maiste baltymų, sutrinka ir įvairios organizmo funkcijos.
Suaugusio žmogaus 1 kg kūno masės per dieną reikia ne mažiau kaip 1-1,5 g baltymų. Augančio vaiko organizmui jų reikia kur kas daugiau.
Manoma, kad vertingiausi baltymai yra tie, kuriuos gyvūno organizmas paruošia savo palikuonims maitinti. Vadinasi, vertingiausi žmogui, ypač vaikui, yra pieno ir kiaušinio baltymai.
Baltymų organizmui gali pristigti dėl įvairių ligų ir netinkamos mitybos.
Nuolat per daug baltymų vartojantiems žmonėms, kurių sutrikusi kepenų ir inkstų veikla, gali kilti įvairių problemų, nes per šiuos organus šalinamos baltymų apykaitos atliekos. Baltymingi gyvulinės kilmės produktai, ypač mėsa ir pieno gaminiai, paprastai dar turi ir daug sočiųjų riebiųjų rūgščių. Su jais gaunama gausybė kalorijų, kraujyje daugėja cholesterino, taigi didėja pavojus susirgti širdies ligomis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-09
DalykasChemijos referatas
KategorijaChemija
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis23.69 KB
AutoriusJurgita
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas10
Failo pavadinimasMicrosoft Word Maisto medziagos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2006-05-15 IP: 85.206.147.226
    Karlitas sako

    nu neblogas sakyčiau :)

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • 10 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą