Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Chemija (3)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Chemija (3)

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Apie chemijos pagrindus. Atomo sudėtis. Cheminės jungtys. Kompleksiniai junginiai. Cheminės termodinamikos ir termochemijos dėsniai. Metalų cheminės ir fizikinės savybės.

Ištrauka

Žodis "atomas" yra kilęs iš graikų kalbos žodžio atomos – nedalomas. Senovės graikai dar prieš 2400 metų manė, kad daiktai yra sudaryti iš atomų. Vėliau apie 2000 metų į šią idėją žmonės nekreipė dėmesio, kol Džonas Daltonas 1808 metais atliko kelis eksperimentus, įrodančius atomų būvimą.
Gausūs XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios atradimai įrodė, kad atomas - tai sudėtinga dalelė. Chemija nagrinėja atomo sandara tiek, kiek tai reikia, aiškinant elementų chemines savybes, atomų ryšius medžiagų molekulėse ir naujų elementų susidarymą, vykstant cheminėms reakcijoms. Šiam tikslui pakanka svarbiausių elementarių dalelių: elektronų, protonų, neutronų, pozitronų, α, β, γ dalelių (α dalelės elementariomis nevadinamos). Elektronai išsidėstę aplink atomo branduolį. Nuo elektronų išsidėstymo priklauso elementų cheminės savybės, o nuo jų - atomų jungties pobūdis molekulėse. Atomo branduolį sudaro protonai ir neutronai. Abi dalelės kartu vadinamos nuklonais. Atomų branduoliai kinta ir naujų elementų atomai susidaro, vykstant branduolinėms reakcijoms. Šių reakcijų metu kartais atsiranda α, β, γ dalelių; taigi jos susidaro skylant branduoliams. Dalelės yra elektringos (teigiamos ir neigiamos) ir neelektringos (neutralios).

Elektronai

Elektronai buvo atrasti, ištyrus katodinius spindulius. Jie sklinda iš katodo tiesiai šviesiu ruožu ir pro stiklą nepraeina. Elektriniame lauke katodiniai spinduliai pakrypsta į teigiamą polių. Tai rodo, kad šie spinduliai yra neigiamų dalelių srautas; šios neigiamos dalelės buvo pavadintos elektronais. Elektronai gaunami, imant katodu bet kurį metalą ir vamzdelį užpilant bet kuriomis dujomis. Elektronų išspinduliuoja ir kai kurie įkaitinti metalai. Šis reiškinys vadinamas elektronų termine emisija. Elektronai lengvai atsiskiria, tiriant kai kurias medžiagas, pavyzdžiui, gintarą. Iš to padaryta išvada, kad elektronų turi visų medžiagų atomai. Elektrono krūvis yra mažiausias, koks tik gali būti elektros krūvis. Jis vadinamas elementariuoju krūviu ir žymimas -1. Praktiškai elektrono masė lygi nuliui. Elektronai žymimi e raide.

Protonai

Katodinių spindulių vamzdelyje, įtaisius skylėtą katodą, be katodinių spindulių, buvo aptikti ir teigiamai elektringi spinduliai. Jie sklinda priešinga katodiniams spinduliams kryptimi ir praeina pro katodo skyles, kanalus, todėl protonai yra dar vadinami kanaliniais spinduliais. Kanaliniai spinduliai atsiranda, kai katodinių spindulių dalelės (greiti elektronai), lėkdamos dideliu greičiu, išmuša iš dujų atomų dalį elektronų ir atomus jonizuoja. Šios dalelės krūvis yra +1 ir žymimos p raide.

Neutronai

Bombarduojant α dalelėmis berilio ir aliuminio atomus, iš jų išmušamos neelektringos dalelės, vadinamos neutronais. Neutrono masė yra artima protono masei. Neutronai yra žymimi n raide. Laisvi neutronai nepatvarūs – jie skyla į protonus ir elektronus. Atomų branduoliuose esantys neutronai yra patvarūs. Kadangi neutronai neturi krūvio, tai jų skaičiaus pasikeitimas branduolyje atsiliepia tik atomo masei, bet nepakeičia branduolio krūvio, kartu ir atomo cheminių savybių. Pasikeitus neutronų skaičiui atomo branduolyje, susidaro izotopai.

Izotopai

Izotopais yra vadinami to paties elemento atomai, turintys skirtingas atomines mases ir vienodą branduolio krūvį. Elemento atominė masė, užrašyta periodinėje elementų sistemoje, yra vidurkis masių įvairių izotopų, paimtų tuo procentiniu santykiu, kokiu šie izotopai paplitę gamtoje.
D. Mendelejevo atrastasis 1869 m. periodinis dėsnis sako, kad elementų ir jų junginių savybės yra periodiškai susijusios su elementų atominių masių dydžiu. Vėliau, paaiškėjus atomo sandarai, elementų savybių periodiškumas buvo susietas su branduolio krūviu ir elektronų apvalkalo sandara. Pagal tai, kuriose orbitalėse atsiduria kiekvieno sekančio elemento naujas elektronas, elementai skirstomi į s, p, d ir f elementus. Elementai skirstomi grupėmis, atsižvelgiant į valentinių elektronų skaičių. Valentiniai elektronai – tai silpniausiai su branduoliu susiję elektronai. Jų būna ne tik išoriniame, bet ir priešišoriniame sluoksnyje. Elementai, turintys vieną valentinį elektroną išorinėje s orbitalėje, sudaro IA ir IB grupes. Elementai, turintys šioje orbitalėje du elektronus, sudaro IIA ir IIB grupes.
Įvairių elementų atomai, turintys vienodas atomines mases, bet skirtingą branduolių krūvį, vadinami izobarais. Pavyzdžiui, , K .
Izotopų buvimas padėjo patikslinti cheminio elemento sąvoką ir Mendelejevo periodinį dėsnį. Elementų branduolių krūviai nustatomi eksperimentiškai iš elementų rentgeno spektrų. Žinoma, kad visi įkaitinti kūnai skleidžia spindulius, kuriuos praleidus pro prizmę, difrakcinę gairelę arba kietos medžiagos kristalą, gaunami atitinkami emisijos spektrai. Šie spinduliai susidaro todėl, kad, kaitinant medžiagas, atomų valentiniai elektronai absorbuoja šiluminę energiją ir labai trumpą laiką yra sužadinami. Po to jie vėl grįžta į normalų būvį, kartu skleisdami energiją infraraudonųjų, regimosios šviesos ar ultravioletinių spindulių pavidalu. Elektronai energiją adsorbuoja ir spinduliuoja porcijomis, vadinamomis energijos kvantais.
Praleidus pro kietos medžiagos kristalą (antikatodą) katodinius spindulius, t.y. greituosius elektronus, gaunami rentgeno spindulių spektrai. Šiuo atveju greiti elektronai išmuša iš medžiagos (antikatodo) atomų elektroninio apvalkalo ne tik valentinių, bet ir gilesnių sluoksnių elektronų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-05-01
DalykasChemijos referatas
KategorijaChemija
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis350.84 KB
AutoriusMindaugas
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Chemija (3) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2008-05-08 IP: 78.60.175.149
    olegas sako

    didelis geras referatas

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą