Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Gyvsidabris chemijoje ir alchemijoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Gyvsidabris chemijoje ir alchemijoje

  
 
 
1234567
Aprašymas

Gyvsidabrio pagrindinės savybės, naudojimas, telkiniai, gyvsidabrio poveikis žmogui, saugaus darbo su gyvsidabriu taisyklės, reikšmė alchemijoje, Tantriškoji alchemija.

Ištrauka

Gyvsidabris – ypatingas metalas tiek chemijoje,tiek alchemijoje.

Gyvsidabris yra vienintelis metalas, išliekantis skystas kambario ir net žemesnėje temperatūroje. Kai aplinkos temperatūra yra O oC ir daugiau, metalinis gyvsidabris garuoja - virsta gyvsidabrio garais. Jo lydymosi temperatūra yra labai žema (-38,87 oC), o virimo – aukšta (357 oC).Gyvsidabris - sunkiausias iš visų skysčių (net 7 kartus sunkesnis už orą, ir 13,6 karto sunkesnis už vandenį). Jis yra blizgus, nuodingas, judrus, lengvai garuojantis, sidabro baltumo metalas, blogai tirpstantis vandenyje (gerai vandenyje tirpsta tik kai kurie jo junginiai, sudarydami labai nuodingus hidratus). Gyvsidabris nelabai linkęs jungtis su deguonimi. Oksidas HgO yra termiškai nepatvarus. Gyvsidabris taip pat neišstumia H2 iš rūgščių. Nuo kitų dviejų 2B grupės metalų – kadmio ir cinko – gyvsidabris skiriasi tiek cheminėmis, tiek fizikinėmis jau minėtomis savybėmis.

Tai retas metalas, žemėje jo yra nedideli kiekiai. Nuodingo gyvsidabrio rūdos, cinoberio, pramoniniai telkiniai randami keliose vietose. Žymiausi yra Kinijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Cinoberis susidaro šalia naujų vulkaninių uolienų ir karštų versmių. Labai retai kai kuriose uolienose pasitaiko gryno gyvsidabrio lašelių.

Gyvsidabris reaguoja su visais metalais, net su auksu, sudarydamas junginius, vadinamus amalgamomis. Amalgama susidaro metalui ištirpus gyvsidabryje. Amalgamacijos procesas naudojamas jau šimtmečius, siekiant išskirti auksą, sidabrą, kitus tauriuosius metalus iš rūdų. Taip pat amalgamomis buvo naudojamos kaip vienas iš būdų dengti dirbinius tauriaisiais metalais, tačiau tai yra labai nuodingas technologinis procesas (pakaitintą sidabruojamą, auksuojamą ar pan. Daiktą reikia palaikyti amalgamoje, vėliau gyvsidabrį išgarinti. Tokiu būdu ant daikto lieka plonas tauriojo metalo sluoksnis).

Gyvsidabris, panaudotas tauriųjų metalų sodrinimui patenka į aplinką metalo pavidalu ir įsijungia į natūralią maisto grandinę. Gamtinėje aplinkoje jis transformuojasi į organinius ir neorganinius junginius, kurie yra labai toksiški.
Stomatologų naudojamą amalgamą sudaro 70% gyvsidabrio ir 30% vario.
Gyvsidabrio panaudojimo sritys susijusios su jo metališkumu, skystumu ir dideliu tankiu. Gyvsidabris naudojamas termometruose, barometruose, manometruose, gyvsidabriniuose elektros srovės lygintuvuose, dujų slėgio reguliatoriuose, elektros grandinių rėlėse ir jungikliuose. Gyvsidabriniai elektrodai naudojami aktyviųjų metalų gamybai elektrolizės būdu. Dienos šviesos lempose yra gyvsidabrio garų. Labai įdomus yra HgS junginys, pasižymintis puslaidininkėmis savybėmis. Dailininkai naudoja HgS pigmentus dažams gaminti. HgO yra naudojamas poliravimo medžiagoms, sausiesiems elementams, dezinfekuojantiems dažams, fungicidams, pigmentams. HgCl2 yra naudojamas gyvsidabrio junginių gamybai, dezinfekuojančioms priemonėms, fungicidams, insekticidams, medienos apsaugai nuo puvimo.Hg2Cl2 yra naudojamas elektrodams, farmacijos gaminiams, fungicidams.
Gyvsidabris į žmogaus organizmą patenka įkvepiant, odos kontaktu, naudojant užterštą vandenį ar maistą (pvz. – žuvį) ir sukelia sunkius apsinuodijimus. Gyvsidabris yra nuodingas. Jis veikia žmonių sveikatą sukeldamas ūminę intersticinę pneumoniją ir nekrotinį bronchiolių uždegimą. Iš karto po ūmaus apsinuodijimo gyvsidabrio garais jo koncentracija kraujyje būna didelė, jis įsisavinamas greitai. Jei gyvsidabrio mažai, įsisavinama lėtai. Metalizuotas gyvsidabris kaupiasi smegenyse, vėliau- inkstuose, kur randama didžiausia jo koncentracija. Plaučiuose gyvsidabrio būna dar keletą mėnesių po apsinuodijimo, o tai gali sukelti plaučių fibrozę. Iš organizmo pasišalina per inkstus su šlapimu, per odą su prakaitu. Žmonės nevienodai jautrūs gyvsidabriui, jautresni vaikai ir moterys.
Pirmieji apsinuodijimo gyvsidabriu požymiai- tai silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, seilėtekis, metalo skonis burnoje, kartais pilvo skausmai ir kraujingas viduriavimas. Kai gyvsidabrio garų yra daug, galima plaučių edema. Kai į plaučius patenka nedideli gyvsidabrio garų kiekiai, bet juo kvėpuojama ilgai, ligoniai skundžiasi galvos skausmais, pykinimu, irzlumu, skausmais nugaroje, galvos svaigimu, pablogėjusia atmintimi, metalo skoniu burnoje, kraujavimu iš dantenų, svorio kritimu. Vėliau atsiranda rankų drebėjimas, nemiga, sumažėja raumenų jėga, sutrinka koordinacija, dar vėliau vystosi toksinė encefalopatija.

Teikiant pirmąją pagalbą pastebėjus pirmuosius apsinuodijimo gyvsidabriu požymius, reikia gerti vandens su aktyvuota anglimi (1-2 šaukštai aktyvuotos anglies 1 stiklinei vandens), vandens su kiaušinio baltymais (2 kiaušinio baltymai 1 stiklinei vandens) arba 5-6 kiaušinius su 0.5 l pieno ir stengtis viską išvemti. Apsinuodijusius būtina kuo greičiau nugabenti į gydymo įstaigą.

Išsiliejus gyvsidabriui atliekama mechaninė demerkurizacija- pirmiausia surenkami matomi lašeliai. Likusius visai mažus lašelius galima surinkti į stiklinį indą drėgnu, klijais pateptu popieriumi, prie kurio jie gerai limpa. Tada popierių su gyvsidabriu įdėti į stiklinį indą su vandeniu ir užkimšti guminiu kamščiu. Indą kelis kartus pakračius, gyvsidabris atsiskiria nuo popieriaus ir nusėda ant indo dugno. Išėmus popierių, juo vėl galima rinkti gyvsidabrį. Surinktą gyvsidabrį reikia supilti į stiklinį indą, jį užlydyti ir laikyti metalinėje dėžėje.
Po to atliekamas užterštos vietos apdorojimas tam tikrais tirpalais- cheminė demerkurizacija. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-03-09
DalykasChemijos referatas
KategorijaChemija
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis14.29 KB
AutoriusRugile Daujotaite
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Gyvsidabris chemijoje ir alchemijoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2005-05-10 IP: 217.77.20.62
    Gra=ina sako

    Puiku

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą